Šv. Mišios sėkmingų mokslo metų intencija Seinų bazilikoje. 2015 m.

Š. m. rugsėjo 15 d. Balstogėje vyko Lenkijos Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis. Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuo diskutavo Vyriausybės nariai buvo Lenkijos (ES) rytinių sienų apsauga bei pasirengimas tinkamai reaguoti į didėjančią migrantų priėmimo problemą.

Lenkijos Premjerė Ewa Kopacz , kalbėdama apie Palenkės vaivadiją pažymėjo, kad tai ypatingas regionas, primenantis Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) laikus, kurie pasižymėjo kultūrų įvairove ir bendradarbiavimu, nepaisant gyventojų tautybės bei tikėjimo skirtumų. Priminė, kad šiame regione gyvena lenkai, baltarusiai, lietuviai, ukrainiečiai. Palenkės vaivadija, pasak jos, tai pavyzdys, kaip moderni valstybė rodo pagarbą tautinėms ir religinėms mažumoms.

Posėdžio išvakarėse Balstogės švietimo įstaigose lankėsi Lenkijos Švietimo ministrė Joanna Kluzik-Rostkowska. Skaityti daugiau →

Augustavo rotušė prieš 1914 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo Suvalkų gubernijos valdybos fonde yra byla „Apie atidarymą triklasių miesto mokyklų Augustavo, Kalvarijos, Vilkaviškio, Naumiesčio miestuose ir Kybartų gyvenvietėje“. Ji datuojama 1886–1894 m.
Pirmame bylos dokumente Suvalkų mokyklų direkcijos viršininkas 1886 m. rugsėjo 10 d. savo rašte Suvalkų gubernatoriui svarsto apie triklasių miesto mokyklų finansavimo šaltinius ir aptaria, kuriose vietose jos galėtų būti steigiamos. Čia rašoma, kad visos projektuojamų mokyklų išlaikymo išlaidos iš miestų kasų gali būti padengiamos tik tuo atveju, jeigu yra bendruomenės nutarimas šiam reikalui skirti lėšų. Po to bus gautas vietos gubernatoriaus sutikimas, nes išlaidų patvirtinimui būtinai reikės gauti Varšuvos generalgubernatoriaus ir Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimą. Skaityti daugiau →

Mokslo metų pradžia Vidugirių mokykloje. 2015 m.

Nuaidėjus rugsėjo 1-osios skambučiui Seinų, Punsko ir Vidugirių mokyklose paaiškėjo, kad lietuviškose klasėse mokysis jau tik 415 mokinių. Seinų „Žiburio“ mokykloje –71 (dar 35 vaikai lanko vaikų darželį), Vidugiriuose – 40, Kovo 11-osios licėjuje – 76, Punsko S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos lietuviškose klasėse – 228 mokiniai.

Kovo 11-osios licėjuje Punske.

Naujuosius mokslo metus Punsko Kovo 11-osios licėjuje pradėjo mažiau moksleivių negu pernai – 76. Turime 22 pirmokus, 19 antrokų ir 35 trečiokus. Dirba 14 mokytojų – 7 visu etatu ir 7 ne visu.
Mokymas licėjuje priklauso nuo Švietimo įstatymo ir Mokytojų tarybos sprendimų, lemiančių, kurių dalykų bus mokoma pagal išplėstinę programą. Skaityti daugiau →

Dalia Vydraitė su Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotoju Juozu Petkevičiumi

Jurgita Stankauskaitė: Punske visi Tave pažįsta kaip puikią krepšininkę. Žaidi Lietuvos moterų krepšinio lygoje, BC „Sūduva“. Tai mums tikra staigmena. Ką galėtumei pasakyti apie šią merginų komandą?

Dalia Vydraitė: Jau antrus metus atstovausiu Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) Marijampolės komandai BC „Sūduva“. Joje žaidžia daug patyrusių Lietuvos rinktinės žaidėjų, tai yra profesionalus kolektyvas, turintis potencialo žaisti Europos lygiu. Praėjusiais metais man teko garbė gauti LMKL sidabro medalį ir iškovoti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) antrosios vietos taurę. Be to, su Marijampolės žaidimų sporto mokyklos jaunių komanda laimėjom Lietuvos moksleivių krepšinio lygos bronzos medalius. O Punsko licėjaus komanda tapo Palenkės vaivadijos vidurinių mokyklų vicečempione.

J. S.: Kaip prisijungei prie BC „Sūduvos“?

D. V.: Man pasiūlė joje žaisti Stasys Žaliabarštis – Marijampolės sporto mokyklos krepšinio treneris. Nesitikėjau, kad ten pateksiu. Turėjau žaisti tik Marijampolės mokyklos lygiu, bet patekau ir į LMKL BC „Sūduvos“ komandą.

J. S.: Kodėl Stasys Žaliabarštis? Jūs buvote anksčiau pažįstami?

D. V.: Jis daug kartų su savo ­komanda buvo atvykęs į Punską žaisti krepšinį. Taigi ir pasiūlė man prisijungti prie komandos Marijampolėje. Skaityti daugiau →

„Žiburietis”, 2015 m.

Š. m. rugsėjo 1 d. mokslo metų pradžios šventė kaip įprastai prasidėjo Šv. Mišiomis Seinų bazilikoje, kurias atnašavo kun. Petras Gucevičius.  Vėliau mokiniai, mokytojai, tėvai ir svečiai susirinko sporto salėje, kur vyko oficiali mokslo metų pradžios šventė. Sugiedojus Lenkijos ir Lietuvos valstybių himnus, direktorius aptarė organizacinius klausimus, pristatė klasių auklėtojus.  Pažymėjo, kad kaip ir kiekvienais mokslo metais mokyklos laukia daug naujų iššūkių, kuriuos kartu su visu mokytojų kolektyvu tiksi sėkmingai įveikti.

„Žiburio“ bendruomenę pasveikino LR konsulato Seinuose vadovas Ministras patarėjas Vaclav Stankevič bei Miroslavo aktyvus bendruomenininkas Jonas Jurevičius. Jie linkėjo mokiniams ir mokytojams sėkmingų mokslo metų, gerų pasiekimų ir ištvermės nugalint visus sunkumus. Skaityti daugiau →

Seinų lietuviai gieda „Tautišką giesmę”, 2015 m.

Seinų apskritis – tai unikalus regionas ne tik Palenkės vaivadijoje, bet ir visoje Lenkijoje. Jis išsiskiria gamtos grožiu, kultūros ir istorijos turtingumu. Tai taip pat vieta, kur drauge gyvena lenkai ir lietuviai.

Nepaisant minėtų teigiamybių, Seinija pasižymi dideliu nedarbu, gyvenimo perspektyvų išsilavinusiam jaunimui stoka, dėl to yra pasmerkta ekonominiam ir socialiniam sąstingiui.

Nors „Rytų Lenkijos“ plėtrai skiriamos Vyriausybės įvairios programos ir ES fondų parama, Seinų apskritis negali ir ateityje negalės žymiai tuo pasinaudoti, kadangi paramos teikimo mechanizmai sukurti taip, jog būtina turėti savą finansinį indėlį bei aktyvią visuomenę, kuri skatintų rengti modernius projektus, gebėtų pritraukti galimas investicijas. Skaityti daugiau →

Lenkijos lietuvių draugijos suvažiavimas. Seinai, 2003 m.

Per atostogas teko perskaityti dviejų jaunų mokslininkių įdomias publikacijas apie Lenkijos lietuvius. Pirmojo straipsnio autorė lietuvė Violeta Podagelytė, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Sociologijos instituto doktorantė, o antrojo straipsnio – lenkė Agnieška Novakovska (Agnieszka Nowakowska), Varšuvos universiteto Sociologijos instituto doktorantė. Neįtikėtinas sutapimas. Abi jaunosios mokslininkės pasirinko tą patį tyrimo objektą – Lenkijos lietuvių bendruomenę, jos tautinės tapatybės būklę ir lyderių vaidmenį jos formavimui. Atlikto tyrimo laikas taip pat beveik sutapo: 2012–2014 metai. Renkant medžiagą apie Lenkijos lietuvius buvo apklausti beveik tie patys asmenys. Kas labiausiai intrigavo skaitant mokslininkių atliktų tyrimų išvadas – kad jos pasirodė visiškai skirtingos! Straipsniuose pateiktos mintys įdomios taip pat tuo, kad parodo, kaip skirtingai mūsų bendruomenė ir joje vykstantys procesai gali būti suvokiami Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų ir pristatomi plačiajai Lietuvos ir Lenkijos visuomenei. Skaityti daugiau →

Apie klojimo teatro reikšmę lietuvių kultūros istorijoje rašyta ir kalbėta daug. Nūdiena rodo, kad prieš daugiau nei šimtmetį pasėtas lietuviškojo teatro grūdas šiandien duoda derlių. Sunku būtų Lietuvoje rasti kaimą ar miestelį, kuris neturėtų savo teatro trupės. Mūsų krašte ši tradicija apnykusi, bet vis dar gyva. Lietuvių vaidinimai statomi Seinuose, Suvalkuose, Punske.

Pats reikšmingiausias klojimo teatrų renginys – KRIVŪLĖ, kuri po šiaudine pastoge suburia pačius iškiliausius, įdomiausius klojimo teatrus. Šiemet birželio 20–21 d. „klojimiečiai“ sugužėjo į Punsko skanseną. Čia vyko XXIV klojimo teatrų festivalis ir XXVII Lietuvos klojimo teatrų krivūlė. Praėjusiais metais Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro artistai parsivežė pagrindinę Krivūlės premiją ir diplomą bei Krivio lazdą – šventės simbolį, suteikiantį teisę ir garbę kitąmet surengti teatrinius atlaidus savam kieme. Skaityti daugiau →

Šių metų birželio 25–28 dienomis folkloro ansamblis „Alna“ dalyvavo Lenkijos prestižiniame folkloro festivalyje Kazimieže, kur laimėjo trečiąją vietą kapelų kategorijoje. Kaip jau buvo rašyta Lenkijos lietuvių portale punskas.pl, šis konkursas „tai tiesiog apžvalga, kurios metu siekiama populiarinti ir išsaugoti liaudišką grojimą tradiciniais instrumentais, dainavimo stiliaus specifinę manierą. <…> grojami ir dainuojami tik tokie kūriniai, kurie yra tipiški tam tikro regiono kultūrai“. Apie konkursą ir įspūdžius pasakoja ansamblio „Alna“ vadovas Vytautas Batvinskas.

 Jurgita Stankauskaitė: Kaip „Alnai“ pavyko patekti į konkursą Kazimieže? Kiek yra žinoma, metus prieš festivalį įvairiuose Lenkijos regionuose vyksta atrankos. Skaityti daugiau →

Sąskrydis – pats seniausias lietuvių renginys, daugel metų suburiantis visus kolektyvus pasirodyti vienoje vietoje. Saviveiklininkai plačiai veikė mūsų krašte jau prieš karą, o pokariu vėl būrėsi, dainavo, grojo, vaidino savuose kaimuose ir nuvykdavo pasirodyti į kitus. Senuose šaltiniuose, „Aušroje“ minimi Ožkinių, didžiulis Šlynakiemio kaimo choras, Valinčių, Klevų, Kreivėnų, Žagarių, Vidugirių ir kt. saviveiklininkai. Randame žinių, kaip gausiai ir noriai jie būrėsi. Pagal LVKD archyvo dokumentus, kasmet Vaikų dienos proga rengti vaikų pasirodymai. Štai rašoma: „Vaikų ansamblių sąskrydis, vykęs Navinykų mokykloje 1971 m. birželio 6 d. Vaiko dienos proga, perkeliamas iš anksčiau paskelbto vaikų sąskrydžio prie Seivų ežero“.

Iš 1964 m. rugpjūčio 14 d. LVKD CV posėdžio su saviveiklos ratelių vadovais protokolo (užrašė Henrikas Karčiauskas) matyti, kad posėdyje dalyvavo 17 asmenų. Skaityti daugiau →