Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Vasario 9-oji – svarbi ir įsimintina diena. 1991 m. vasario 9 d. vyko referendumas dėl Lietuvos nepriklausomybės (oficialiai – Gyventojų visuotinė apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės). Tai buvo pirmasis referendumas Lietuvos istorijoje. Apklausos klausimas: „Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?“ Dalyvavo 2 247 810 rinkėjų (84,74 proc. bendro rinkėjų skaičiaus). Iš jų 2 028 339 asmenys (90,24 proc. dalyvavusiųjų) pritarė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui. 147 040 rinkėjų atsakė neigiamai. Referendumo įrašas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Konstituciją. Skaityti daugiau →

Jurgita Stankauskaitė

Jurgita Stankauskaitė

Mergaitė buvo „aptekusi utėlėmis“, o ligoninėje niekam tai nerūpėjo. Bent taip jai pasirodė. Galbūt ten visko jie buvo matę, tad utėlės buvo mažiausia problema. „Taigi, gulėjau geležinėje ligoninės lovoje ir pirščiukais traiškiau po galvelę šeimininkaujančius gyvius…“

Tegul Jūsų nesuklaidina mano straipsnio pavadinimas. Čia tikrai nebus jokių užuominų apie šiuolaikinio žodžio „karantinas“ esmę. Gal jau užteks. Bent kol kas. Karantinų būta ir anais laikais, kai pusę Žemės gaublio drebino žymiai didesnė problema už XXI a. pandemijos griausmus. Tai buvo II pasaulinis karas, privertęs žmones rautis plaukus nuo galvos, kęsti badą, šaltį, smurtą ir visą sveiku protu nesuvokiamos sistemos neteisybę. Tiesa, apie karą ir jo pasekmes visi skaitėme įvairiausių knygų. Skaityti daugiau →

Maisto kortelė 1989 m.

Petras Maksimavičius

Prieš keturis dešimtmečius mano mėgstama Lenkijos roko grupė „Maanam“ (1975–2008 m.) sukūrė dainą „Dieviškosios Buenos“ (lenk. „Boskie Buenos“). Ansamblio pavadinimas neturi jokios paslėptos reikšmės – tai jo įkūrėjų pavardžių inicialai. Tačiau laikui bėgant pavadinimas „Maanam“ suvaidino tam tikrą vaidmenį kovojant dėl minties ir žodžio laisvės Lenkijoje. Kūrinys „Dieviškosios Buenos“ greit tapo populiarus ir ilgai išliko geriausių kūrinių dešimtukuose. Klausantis jo šiandien net sunku suprasti, kodėl 1981 metais šis kūrinys taip išpopuliarėjo. Nedainuojama apie Argentinos sostinę Buenos Aires, nors šį motyvą randame net pavadinime. Tačiau dainoje yra paslėpta kitų įdomių minčių. Prieš karo padėties Lenkijoje paskelbimą (1981 m.) ir dar ilgai po atšaukimo (1983 m.) grupės „Maanam“ koncertų metu įsiaudrinusi minia skanduodavo ansamblio pavadinimą ir gudriai papildydavo politinio ir patriotinio pobūdžio akcentais: Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Prieš keletą dienų termometro stulpelis rodė daugiau nei dvidešimt laipsnių žemiau nulio, o šiandien už lango lietus. Sausio antrojoje pusėje lyja? Nebūti dalykai. Atrodo, vienintelis dalykas, kurio galime būti tikri – kad viskas keičiasi. Klimatas irgi. Taip pat pasaulyje besikeičiančios vertybės įrodo, jog nieko nėra pastovesnio už kitimą.

Šiuo metu nesikeičia tik dėl Covid-19 paskelbtas karantinas. Vis dėlto reikia tikėti, kad beveik metus užsibuvusi pandemija irgi pasibaigs. Tiesa, ji leido žmonijai pailsėti nuo įsigalėjusio skubėjimo. Tačiau jau visiems įgriso Skaityti daugiau →

2020-ųjų pabaigos (gruodžio 31 d.) duomenimis, Seinų miesto valsčiaus civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas bendras gyventojų skaičius – 5079 (2400 vyrų ir 2679 moterys). 2019 metų pabaigoje Seinuos gyveno 5191 žmogus (2457 vyrai ir 2734 moterys). Dėl mažėjančio gimstamumo, didėjančio mirštamumo bei išvykimo gyventi kitur mieste gyventojų žymiai sumažėjo (lyginant su ankstesniais metais; tarkim, 2018 metų pabaigoje Seinų mieste gyveno 5557 žmonės). Santuokų neskaičiuota. 2020 m. Seinuose 50-ąjį bendro gyvenimo jubiliejų atšventė 7 poros, o 2019 m. buvę 11 tokių porų.

2020-ieji nebuvo labai dosnūs šeimoms. Mat Seinų miesto valsčiuje įregistruoti 24 gimę vaikai Skaityti daugiau →

Onutės Karaneckaitės piešinys „Kelias į laisvę“

„Aušros” inf.

2021 metais minimos 1991 m. sausio 13 d. sovietų agresijos prieš Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-osios metinės. Siekdama pažymėti Sausio 13-osios įvykių reikšmę Lietuvai, pagerbti žuvusius ir nukentėjusius laisvės gynėjus, taip pat įtvirtinti šios datos svarbą Lenkijos visuomenėje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje surengė nuotolinį jaunimo piešinių konkursą.

Konkurse dalyvavo Lenkijos moksleiviai, taip pat mokyklinio amžiaus Lenkijos lietuviai bei šalyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Nugalėtojus atrinko speciali komisija, kuriai vadovavo ambasadorius Eduardas Borisovas. Konkurso laureatais tapo: Kristijonas Dembauskas, Karolina Gargolińska, Onutė Karaneckaitė, Gabija Kazokaitė, Dawid Kaźmierczak, Matas Kmieliauskas, Gabija Petruškevičiūtė, Artūras Petruškevičius, Danielius Šematovičius, Povilas Zdanys. Visi jie apdovanoti atminimo dovanėlėmis. Laureatų darbai bus išleisti stendų pavidalu ir eksponuojami Lietuvos ambasados Varšuvoje prieigose.

Pasibaigus konkursui, Varšuvoje Skaityti daugiau →

Parlamento gynėjai 1991 m. Centre A. Butkevičius (iš: www.15min.lt)

„Parlamento mes būtume neatidavę ir pasaulis būtų gavęs labai gražius kadrus, kuomet TSRS karinėms pajėgoms atakuojant parlamentas dega“, – prieš 30 metų nutikusius Sausio 13-osios įvykius prisiminė Kovo 11-osios akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 metų Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės narys, atsakingas už valstybės gynybos organizavimą Audrius Butkevičius. Jį kalbino Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus archyvaras Darius Gudelis. Minėtasis archyvas Skaityti daugiau →

Žvakutės „Lietuvių namuose” -„Atmintis gyva, nes liudija“ – D. Astrauskinės nuotr.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Sausio 13-oji… Neprisimename žuvusiųjų kas dieną, apie juos nuolat negalvojame, tai natūralu. Tačiau susimąstyti paskatina atėjusi sausio 13 diena, kai languose degame atminimo žvakutes. Gal kai kas segasi neužmirštuolę į atlapą. Man ši gėlė netapo 1991-ųjų Sausio atminimo simboliu – atrodo, kažkaip per lėkšta. Jie žuvo už Trispalvę ir Vytį. Šių simbolių ir pakanka. Ką kiekvienam mūsų reiškia Sausio 13-oji, turėjome galimybę pamąstyti 30 metų.

1991-aisiais buvau Vilniaus universiteto ketvirto kurso studentė. Visą Atgimimo laikotarpį su kitais studentais Skaityti daugiau →

Adventinis vakaras 2020 m.

Dalia Astrauskienė

Kiekvienų metų gruodžio viduryje kviesdavome visus į Adventinį vakarą Seinų „Lietuvių namų“ koncertų salėje. Ji visada būdavo pilna žiūrovų. Pernai daugiausia laiko praleidome bendraudami neįprastai, per ekranus, tad ir mūsų dovana praėjusių metų pabaigai – vaizdo įrašas, kurį galima žiūrėti internete, Seinų „Lietuvių namų“ YouTube kanale (LN Seinai). Filmo premjera įvyko prieš pačias šv. Kalėdas, 2020 m. gruodžio 23 d.

Norėčiau padėkoti visai darbo grupei, dalyviams bei visiems, buvusiems kartu pastaraisiais metais. Skaityti daugiau →

iš: ewabeniak.blogspot.com

Jurgita Stankauskaitė

Metai iš metų mums kalbėjo ir mes patys kalbėjome apie žmonijos skubėjimą, tačiau nelabai ėmėme į galvą, kas ką sako. Lyg žinojome, kad nuolatinis bėgimas nėra pats geriausias pasirinkimas, bet nemokėjome išlipti iš įsibėgėjusio traukinio. Žiurkės. Taip, mes buvome pačių subjauroto kanalo žiurkės, lipančios vienos kitoms per galvas. Traiškėme viską po kojomis, kol vieną dieną mūsų neuždarė ir nepasakė: Sustokit. Neturit pasirinkimo. Dabar jau tikrai teks sustoti.

Praėjusieji 2020-ieji pagal kinų Saulės kalendorių buvo Žiurkės metai. Anksčiau skaitydavome jų pranašystes su lengvu šypsniu veide, o šį kartą jos išsipildė su kaupu. Pajautėme, ką reiškia gyventi žiurkės kailyje. Ir kokia patirtis? Ne juokinga, o pamokanti ir, kukliai tariant, buvo skaudžiai reikalinga. Galima tikėti kinų pranašystėmis, bet sako, kad tai daryti nekrikščioniška. Tad šiek tiek pafantazuokime. Pabandykime įsivaizduoti žiurkių pasaulį ir pamatysime, kad žmonija patyrė tikrą graužikų gyvenimo skonį.

Dabar žinome, kad praėjusių metų kartumo nelinkėtume net didžiausiam priešui. Stojome kovon su nematomu kenkėju – Skaityti daugiau →