Admin
Lenkijos lietuvių draugijos renginiai
LLD/LVKD pirmininkai
LLD inf.
Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai (MSWiA), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai suteikus paramą pagal pateiktas paraiškas, Lenkijos lietuvių draugija (LLD) pati arba su kitomis įstaigomis 2020 m. surengė ne tik kasmetinius renginius.
2020-ieji – ypatingi. Netikėtai užklupo mus pandemija ir su ja susiję ribojimai. Kovą dar atrodė, kad padėtis pagerės po dviejų, trijų mėnesių, o birželį jau tapo aišku, kad pirmosios metų pusės renginiai tikrai nevyks įprasta tvarka. Skaityti daugiau
„Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą“ (Lk 2, 39).
Prelatas Edmundas J. Putrimas
Brangūs broliai ir seserys Kristuje!
Su šventomis Kalėdomis!
Viešpaties Jėzaus gimimo šventę šiemet pasitinkame neįprastai – izoliacijoje, karantine, nežinomybės sąlygomis. Daugeliui mūsų tai pirmos tokios Kalėdos, kai negalime lankyti artimųjų, susėsti prie vieno stalo, gauti ir įteikti dovanų, tačiau tai tegul mūsų nesustabdo – nuoširdžiai pasveikinkime, išsakykime gražius palaikymo žodžius bent nuotoliniu būdu.
Nors pandemija atnešė daug iššūkių, tačiau kartu ir daug galimybių patarnauti kitiems, susitelkti, patirti vienybę. Skaityti daugiau
„AUŠROS“ VAIDMUO LENKIJOS LIETUVIŲ GYVENIME (60 metų sukaktį minint)- tęsinys
„Aušros” redaktorė Irena Gasperavičiūtė ir LR Ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė, 2010 m.
Bronius Makauskas
(straipsnio tęsinys -„Aušra“ Nr. 23)
Tačiau šio krašto lietuviai buvo užgrūdinti paminėtų skaudžių įvykių. Tad ir dalis į vadinamuosius valdančiuosius organus patekusių tautiečių dėl primetamos ideologijos galvos nekvaršino. Tarp vyresniųjų ir jaunimo gretose atsirado gabių saviveiklos, nacionalinių tradicijų, kultūros puoselėtojų. Mokyklose su lietuvių kalba kaip dalyku ar kai kur ir su dėstomąja lietuvių kalba gyvavo ne vien programiniai dalykai, bet buvo puoselėjamos ir palaikomos taip pat lietuvybės gijos. Svarų vaidmenį šiame kelyje atliko Punsko licėjus su lietuvių dėstomąja kalba. Mokytojai, beveik visi kilę iš vietinių kaimų, augę su šiuo kraštu, ilgainiui iš jo mitę, Skaityti daugiau
„AUŠROS“ VAIDMUO LENKIJOS LIETUVIŲ GYVENIME (60 metų sukaktį minint)
Kiek kartų, Lietuva, vadinam
Keliom kartom kitais vardais
Tave, dalindami kaimynam
Ilgų draugysčių pažadais…
(Bernardas Brazdžionis „Kiek kartų“)
Bronius Makauskas
Civilizacijos, valstybių, tautų ar atskirų bendruomenių istorijoje yra ypač svarbių, lemtingų, naują kryptį (augimo ar nuopuolio) žyminčių faktų, peraugusių į lemtingus reiškinius ar procesus. Juos istorikai vadina epochiniais. Prie tokių lietuvių tautai epochinių faktų priskiriame ir 1883–1886 m. gyvybinga šviesa blykstelėjusią „AUSZRĄ“. Jos 1294 puslapiuose išspausdintų tekstų mintys paskatino mūsų tautos sąmoningumo plėtrą, politinės minties brandinimą ir diferencijavimą. Tautos kultūroje ją mename pirmiausiai kaip svarbų akstiną gimtosios kalbos vartojimui viešajame gyvenime Skaityti daugiau
Sodų magija
„šiaudelių magija”
Aldona Vaicekauskienė
„Man labai įdomu, kur slypi šiaudelių magija. Turiu omenyje nepaprasto grožio ir užslėptų simbolių šiaudinius sodus. Mažai kuris iš mūsų juos yra kūręs, mažai kas išlaikė, o gal visai niekas neišlaikė jų vėrimo meno. Karpinius, margučius dar kai kas laisvalaikiu pagamina, o sodai tarsi dingsta iš mūsų gyvenimo“, – kažkada pasiteiravo žurnalistė Jurgita. Su ja ir visais žurnalo skaitytojais noriu pasidalinti savo žiniomis apie lietuviškus šiaudinius sodus.
Šiaudų sodai – viena iš seniausių tradicinio meno šakų. Tai ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi baltų kultūros Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Įsižiemojo. 2020-ieji eina į pabaigą ir visi viltingai žvelgiame į ateinančiuosius, tikėdami, kad su jais pasibaigs pernelyg ilgai užsitęsęs ir jau ne juokais išvarginęs sėdėjimas namuose. Dėl esamos situacijos negalėjome tinkamai paminėti „Aušros“ atsiradimo 60-ojo jubiliejaus. Nebuvo progos pasakyti ačiū visiems tiems, su kuo kartu kuriame „Aušrą“. Ir tai ne tik redakcijos darbuotojai, kurie sąžiningai ir drausmingai dirba, bet ir daugybė kitų žmonių, kurie – paprašyti arba ir ne – atsiunčia straipsnį, prisiminimų ištrauką ar įdomią nuotrauką viršeliui. Ypač ačiū Punsko licėjaus mokiniams, kurie daugybę metų talkina renkant „Aušros“, „Aušrelės“ ir „Suvalkiečio“ Skaityti daugiau
LLD Ščecino skyriuje
Soldinas, 1936 m. iš: plienosparnai.lt
Eugenija Pakutkienė
Lyg kerpės ant stogų prisiminimai plečias,
lyg prietemoje ošiantis lietus,
(…) kaip laikas virsta kerpėm ir sienojais –
(…) kažkas užrašė, jog tu gyvenai.
(Robertas Keturakis)
Dažnai paskambina LLD Ščecino skyriaus pirmininkas Viktoras Buvelskis. Jis vis pažeria gražių minčių bei ilgesio žodžių:
– Labai mylime Lietuvą, ilgimės, tik jau neturime jėgų nuvažiuoti. Kai buvo galima, pradėjome dažnai lankytis, vaikams parodėme Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Lapkričio pabaiga. Anot Kristijono Donelaičio, „taip laukai pasiliko mums visur gedulingi“. Ir ne tik jie siunčia mus „pas kakalį šiltą“. Izoliuotis ir užsidaryti namuose skatina taip pat vis dar siaučiantis koronavirusas. Tačiau kuo ilgiau trunka pandemija, tuo daugiau atsiranda mitų apie ją. Virusas juk nematomas, kaip Dievas, tad tiki, kad jis yra arba ne…
Tačiau ne apie ligas šį kartą norėjau rašyti. Lapkritis ir tamsa. Kodėl lapkritį žmonės pasirinko minėti savo Anapilin išėjusius artimuosius? Gal dėl to, kad tamsoje atgyja visas mistinis ir mitinis pasaulis? Šiais metais žiūrovai nepamatė Vėlinių koncerto Skaityti daugiau
Minint Lietuvos kariuomenės dieną, Seinuose ir Berznyke pagerbtas Lietuvos savanorių atminimas
Berznyke
LR konsulato Seinuose inf.
Lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną, LR konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Lenkijos lietuvių draugijos pirmininku, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktoriumi Algirdu Vaicekausku ir ,,Aušros“ vyr. redaktore Irena Gasperavičiūte uždegė simbolines žvakutes ant 1919-1920 m. žuvusių ir Berznyko bei Seinų kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių kapų.
Lietuvos kariai, palaidoti šiose kapinėse, žuvo karinio konflikto su Lenkija metu mūšyje, įvykusiame 1920 m. rugsėjo 22-23 d., kiek į pietus nuo Berznyko. Mūšyje Lietuvos kariuomenės 5-asis pėstininkų pulkas atkakliai gynėsi, bet buvo priverstas Skaityti daugiau
Tai buvo tas „Seinų sukilimas“ ar jo nebuvo?
Petras Maksimavičius
Lenkijos nepriklausomybės dienos išvakarėse ant Seinų miesto centre esančio pašto įstaigos pastato sienos pakabinta lenta, kuri miesto gyventojams ir svečiams primins apie 1919 metų įvykius Seinuose. Tokių simbolių šiame mieste ir jo apylinkėje daug. Minint 80-ąjį vadinamojo Seinų sukilimo jubiliejų, 1999 m. Seinuose buvo pastatytas paminklas. Vėliau kelioms gatvėms ir žiedinėms sankryžoms suteikti sukilėlių, sukilimo vadų ar tuo metu demarkacijos liniją saugojusių pasieniečių dalinių vardai. Seinų bazilikoje pakabintos granito plokštės, kuriose iškaltos žuvusiųjų kovose su lietuviais pavardės, o Seinų muziejuje didelė dalis ekspozicijų skirtos 1919–1920 metų įvykiams atminti. Nemažai simbolinių paminklų galime pamatyti taip pat Seinų klebonijos užnugaryje ar Seinų ir Berznyko kapinėse.
Šį kartą nuspręsta pagerbti Tadeušą Katelbachą (Tadeusz Katelbach) Skaityti daugiau