Admin
Nepriklausomybės pasienyje
Petras Maksimavičius
Straipsnio pavadinimą galite suprasti arba aiškinti taip, kaip Jums labiau patinka. Tai gali būti kelios nepriklausomybės pasienyje arba (vienos) nepriklausomybės pasienis. Manau, kad tiek vienas, tiek kitas apibūdinimas mūsų kraštui gali būti tinkamas. Nerašysiu apie 1918 ar 1990 metų istorinius įvykius. Daugiau ar mažiau apie tai žinome. Informacijos daug ir ji nesunkiai pasiekiama.
Pamąstyti apie įvairius nepriklausomybės simbolius paskatino dvi šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Jos skirtingos, bet kartu kai kuriais aspektais labai panašios. 1918-ieji ir 1990-ieji tapo reikšmingų pokyčių, kurie vyko Lietuvoje ir šalia jos, kulminacija.
Nuo neatmenamų laikų žmonės ieškojo įvairių simbolių, kuriais apibūdindavo savo siekius, išreikšdavo emocijas, parodydavo vertybes, kuriomis jie vadovaujasi. Tai būdinga tiek individams, tiek bendruomenėms ar dar platesniems dariniams, tarkime – tautoms. Tokia jau žmogaus prigimtis. Jis ieško prasmės tame, ką daro, arba įvairiais simboliais pateisina savo sprendimus. Taigi, vieni stato tikrus arba „nematomus tiltus“, kiti įtvirtina arba ardo sienas, dar kiti ieško atsakymo, kodėl taip, o ne kitaip pakrypo žmonių Skaityti daugiau
„Iki paskutinės minutės niekas nežinojo, ar pavyks“
Irena Gasperavičiūtė
Šiais metais Kovo 11-ąją Lietuva švenčia 30-ąjį Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Prieš 30 metų Lietuvos Aukščiausioji Taryba skelbė, kad atkuriamas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, kuris niekada nenustojo teisiškai galioti. Vienas signatarų – Vidmantas Povilionis 1994–1997 metais Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose, vėliau ambasadorius Graikijoje. Su juo kalbuosi apie Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Švenčiame. Lietuvių tauta itin mėgsta šventes. Kad ir pažvelgus į mūsų nedidelę bendruomenę, susidaro įspūdis, kad esame labai gyvybingi, kadangi šokti ir dainuoti tikrai mokame ir mėgstame. Neseniai lankėmės Vasario 16-osios renginiuose Seinuose, Punske, Suvalkuose, ir štai pasitinkame Kovo 11-ąją. Seinuose ta proga vyks net trys koncertai. Šįkart scenoje pasirodys svečiai. Seinų „Lietuvių namai“ kviečia į renginį kovo 11 d. 19 val. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla pasikvietė Lazdijų meno mokyklą –koncertuos kovo 13 d. 12 val. „Lietuvių namuose“. Lietuvos konsulatas Seinuose pakvietė Lietuvos diplomatų chorą – koncertuos kovo 13 d. vakare. Skaityti daugiau
Šiuolaikinio liaudies meno meistrai
Alicija Krakauskienė
Žmogus nuo senų laikų bandė suteikti savo aplinkai neįprastą išvaizdą. Gyvenamieji namai, rankų darbo kūriniai ar namų apyvokos reikmenys buvo reikalingi ne tik kasdieniam gyvenimui, bet ir tam, kad džiugintų ir viliotų jo akis bei sielą. Gyvendamas gamtos apsuptyje suprato įvairius pasaulio reiškinius ir pradėdavo puošti jį supančius daiktus, kurti ornamentiką. Puošyba turėjo jam ir mistinės reikšmės. Kurdamas menines formas, žmogus stengėsi bendrauti su paslaptingomis gamtos jėgomis Skaityti daugiau
Kunigo Antano Staniukyno tautinė, krikščioniškoji veikla ir kankinystė dėl tauriausių vertybių įgyvendinimo
Janina Macukonienė
Papildant nusipelniusių Seinų kunigų seminarijos auklėtinių sąrašą, būtina artimiau susipažinti su klieriku, vėliau kunigu, teologijos mokslų daktaru Antanu Staniukynu. Jis minimas visuose rašytiniuose šaltiniuose apie klierikų lietuvybės puoselėjimą Seinų kunigų seminarijoje, nes būtent jis 1888 m. subūrė čia slaptą klierikų draugiją šiam tikslui įgyvendinti, jis sudarė lietuviškų knygų bibliotekėlę ir vykdė svarbius knygnešystės bei švietimo darbus pačioje seminarijoje ir už jos ribų. Dėl tautinės veiklos, A. Staniukynas, kaip jaunas kunigas, nors labai troško dirbti savo tautiečiams, buvo tremiamas į pačias nuošaliausias ir skurdžiausias lenkiškas Lomžos gubernijos parapijas, nuolat jas keičiant. Kai 1901 m. grįžo po studijų užsienyje su teologijos daktaro laipsniu Seinų vyskupas Antanas Baranauskas žadėjo jam patikėti seminarijos profesoriaus pareigas, bet vyskupui netikėtai mirus, prelatas J. Antanavičius priėmė kitokį sprendimą. Įdarbintam vikaru Berznyke A. Staniukynui pavyko įvesti į šios parapijos bažnyčią lietuvių kalbą, bet dėl to, kaip nepataisomas „litvomanas“, greit turėjo palikti ne tik Berznyką, bet ir gausiau lietuvių gyvenamas teritorijas. Skaityti daugiau
Iškreiptas žodžio laisvės suvokimas
Jurgita Stankauskaitė
Visos laisvę valstybei atnešusios šventės nevaldomai primena priklausomybės ir suvaržymo laikus, gniaužiančius žmonių prigimtį būti laisvomis būtybėmis. Tuo metu, kai šalį pasiekė dešimtmečiais laukiama žinia apie laisvą kraštą, atrodė, kad ja mokės naudotis absoliučiai visos naujos kartos. Vis dėlto pasaulio pokyčiai įrodo, kad žmogus moka net pačius gražiausius dalykus sutėplioti. Kas gali būti nuostabiau už galimybę gyventi laisvo žodžio ir gyvenimo valstybėje? Viso to praeities didvyriai mums būtų pavydėję. Šiandien mes galime drąsiai reikšti savo mintis, kalbėti savo kalba, daryti tai, kas Skaityti daugiau
Pristavonių šeimininkėms – pirmoji vieta
Teresė Radzevičienė
Vasario mėnesį Palenkės vaivadijos viršininkas paskelbė konkursą „Regiono augaliniai patiekalai“ (Regionalne specjały roślinne), skirtą Kaimo šeimininkių būreliams. Konkurso tikslas – pristatyti ir pareklamuoti aktyviai veikiančius kaimo šeimininkių būrelius ir populiarinti sveiko maisto gaminimą ir vartojimą.
Konkurse galėjo dalyvauti Palenkės vaivadijoje veikiantys Kaimo šeimininkių būreliai. Išrinkta 14 aktyviausių, anksčiau gavusių pagyrimus ir tapusių kitų konkursų laureatais. Pristavonių kaimo šeimininkių būrelis veikia dar tik antrus metus, tačiau organizatorių pastebėtas ir pakviestas dalyvauti šiame konkurse. Konkurse reikėjo pristatyti Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Šventės veja šventes. Beje, koks gyvenimas būtų be švenčių? Nuobodus, nykus, kasdieniškas. Plačiai paminėję Vasario 16-ąją, ruošiamės Kovo 11-ajai, kuri šiemet ypatinga – minėsime laisvos Lietuvos 30-metį. Jau daugiau kaip 60 metų Punske veikianti lietuviška vidurinė mokykla tuoj po Nepriklausomybės akto paskelbimo pasikrikštijo garbingu Kovo 11-osios vardu, tad ir pagrindinį minėjimą lietuvių bendruomenei rengia Punsko licėjus. Šiais ypatingais metais į šventę buvo kviečiamas Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Neseniai sužinojome, kad prezidentas atvykti negalės. Tačiau šventės svarbos tai nė kiek nesumažina. Skaityti daugiau
Vasario 16-oji Seinuose
Minėjimą Seinuose konsulatas bei Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos ir „Lietuvių namų“ bendruomenės nuo jubiliejinių 100-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių rengia atskirai. Sekmadienį Lietuvos Valstybės atkūrimo minėjimo šventė prasidėjo šv. Mišiomis Seinų bazilikoje. Jas atnašavo ir labai prasmingą pamokslą pasakė kun. Jaroslav Kalinovskij. Kunigas pasakojo vieno iš Vasario 16-osios akto signatarų – Justino Staugaičio, kurio gyvenimas susijęs su Seinais, biografijos vingius. Po Mišių sugiedota „Tautiška giesmė“, paskiau solistė Sigutė Trimakaitė padainavo keletą dainų, vargonais pritariant Arūnui Vytautui Staškui. Skaityti daugiau
Valstybės nepriklausomybės paskelbimo dienos minėjimas Punsko licėjuje
Darius Dumčius
Vasario 17 d. Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjuje buvo minima Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Siekiant prisiminti ir įprasminti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir iš karto po jo sekusį Nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpį, I klasės mokiniai su klasės auklėtoja, mokytoja Danguole Grigutiene, dramos studijos vadove Rūta Burdinaite ir Dariumi Dumčiumi parengė vaidinimą – inscenizaciją.
Renginio pradžioje bendruomenė sugiedojo „Tautišką giesmę“ Skaityti daugiau