Punsko Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos ansamblis „GIMTINĖ“

Nastutė Sidarienė

Festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje tradiciškai vyksta nuo 1973 m. Prasideda paskutinį gegužės savaitgalį ir savo muzika, dainomis „drebina“ Vilnių net 4 dienas! Jame dalyvauja užsienio ir Lietuvos folkloro kolektyvai.

Šis festivalis yra vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškosios tautinės muzikos festivalių. Tai seniausias folkloro festivalis Lietuvoje.

Festivalio programoje šalia jau žiūrovų pamėgtų tradicinių renginių – sutartinių vakaro, vaikų folkloro dienos, pasidainavimų Skaityti daugiau →

Daugiažiedė baltašaknė

S. Dapkūnienė, V. Snieškienė, I. Maciulevičienė

Lankantis sodybose daugiausia tekdavo bendrauti su sodybų šeimininkėmis. Istoriškai būdinga, kad gėlių darželis – šeimininkės ar jos dukrų rūpestis. Buvo nerašytas garbės dalykas – darželis turi būti prižiūrėtas. Pasak G. Žumbakienės, gėlių darželis ypač buvo svarbus merginoms. Tai tarsi merginos kraičio dalis. „Jei būt buvus mergaitė, o be darželio, tą vyrai būtų užmėtę kepurėm“. Gėlių darželis – ne tik džiaugsmas, nusiraminimas, poilsis po sunkaus darbo, bet ir vaikystės, jaunystės prisiminimas. Moterys mėgo ir mėgsta gėles, o kiti šeimos nariai padeda prižiūrėti darželį. Tegul neįsižeidžia sodybų šeimininkai, kad pristatant Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Kai Jus pasieks šis „Aušros“ numeris, jau bus žinoma, ką išrinkome naujuoju Lietuvos prezidentu ir kaip atrodys naujosios kadencijos Europos Parlamentas. Šiandieną dar sunku spėlioti. Svarbu, kad neliekame abejingi. Internete sklando įvairių memų apie balsuotojų pasyvią laikyseną. Man labiausiai patiko: „Ką aš vienas galiu? – pasakė trys milijonai.“ Taigi…

Neseniai mus pasiekė žinia, kad per Punską skries greitieji tarptautiniai traukiniai, o geležinkelio stotis bus A. Morkaus gatvėje. Žmonės, gyvenantys arčiausiai plane žymimos geležinkelio vietos, susirūpinę. Skaityti daugiau →

iš: angryprofessor.wordpress.com

Petras Maksimavičius

Darbo reikalais kartais tenka apsilankyti kalėjimuose. Susitikinėju su tais kaliniais, kurie prašo vienokios, ar kitokios pagalbos. Nuo pat pirmo apsilankymo Suvalkų areštinėje nepaliauju kartojęs, kad tokioje vietoje nors vieną kartą edukacinio proceso metu turėtų apsilankyti kiekvienas vidurinės mokyklos mokinys. Mokiniai pajustų tą specifinę aurą, išgirstų metalinių durų trenksmą, pasižiūrėtų į nedaug saulės spindulių mačiusius veidus, pasiklausytų keiksmažodžių. Beje, keiksmažodžiai tokioje institucijoje skamba visai kitaip nei autobusų stotelėje ar diskotekoje. Skaityti daugiau →

VI bažnyčios chorų šventė „Giesmių pynė Marijai“

G. Pakutkienė

O Marija, Motinėle, Aušros Vartuose garsi!

Laimink mūsų tėviškėlę – jos Globėja Tu esi.

Ežerų ir upių bangos meldžias Nemuno šaly,

ir žvaigždžių keliai padangėj, ir smilgelė pakely…

Jau šeštą kartą gausiai rinkosi žmonės gražiame gamtos kampelyje, kur Žagarių bažnytėlė tarp dviejų ežerų: Galadusio ir Dusalio. Gegužės 18 dieną vyko VI bažnyčios chorų šventė „Giesmių pynė Marijai“ (rėmėjai: Lenkijos vidaus ir administravimo ministerija, Palenkės vaivadijos administracija ir Lietuvos Skaityti daugiau →

„Aušros” inf.

Punsko valsčius administracija pastaruoju metu keičia miestelio detalųjį planą, todėl pasiteiravo, ar galimi suinteresuotieji turėtų kokių pasiūlymų. Į kreipimąsi atsiliepė Lenkijos geležinkeliai (PKP) ir gegužės pradžioje valsčiui atsiuntė pirminį pasiūlymą, kur planuoja tiesti naująją „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę. Atsiųstame plane nurodyta, kad geležinkelio vėžė eitų tarp Punsko kapinių Skaityti daugiau →

„Baltijos kelias” prie Laisvės paminklo Rygoje, 2019

Užsienio lietuvių studentų klubo inf.

Baltijos valstybės, Lietuva, Latvija ir Estija, šių metų rugpjūčio 23 d. švęs vieno didingiausių istorijos įvykio – Baltijos kelio – 30-ąsias metines. Tądien, 1989-aisiais, apie 2,5 mln. žmonių išreiškė norą būti laisvi savo valstybės piliečiai ir sudarė gyvą, net apie 650 km žmonių grandinę, kuri simboliškai atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreiškė Baltijos tautų vienybę kelyje į Nepriklausomybę. Ši taiki akcija akimirksniu plačiai pasklido po visą pasaulį ir net tą pačią dieną įgavo savų atspalvių: Pasaulio jaunimo kongrese Paryžiuje dalyvavę lietuviai, latviai ir estai surengė demonstraciją-eiseną nuo Triumfo arkos iki Laisvės paminklo, vyko mitingai Ukrainoje, Rusijoje, Vašingtone, prie SSRS pasiuntinybės, Skaityti daugiau →

Vincas Kanauka, 1922 m.

Gintaras Lučinskas

Vincas Kanauka gimė 1893 m. rugsėjo 9 d. Alytaus apskrities Ūdrijos valsčiaus Butrimiškių kaime. Butrimiškėse gyveno ir tėvai, ir seneliai. Tėvas Motiejus Kanauka (1857–1940) valdė apie 65 hektarų ūkį. Motina Valerija Lukoševičiūtė buvo kilusi iš smulkių Miroslavo valsčiaus bajorų. Šeimoje augo dukra ir keturi sūnūs. Vienas broliukas mirė sulaukęs 4 metukų, sesutė mirė 12 metų. Liko trys sūnūs – Vincas, Kostas (karininkas, veterinarijos gydytojas) ir Petras (1941 m. NKVD suimtas, sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske).

Vincas Kanauka 1900–1904 m. Miroslave ir Ūdrijoje lankė pradinę mokyklą. 1904 m. įstojo į Suvalkų gimnaziją, čia įsijungė į slaptą moksleivių aušrininkų kuopelę. Tuo metu Suvalkų gimnazijoje mokėsi ir būsimieji Vyčio Kryžiaus kavalieriai Motiejus Pečiulionis bei Silvestras Leonas.

Vincas Kanauka 1912 m. įstojo ir 1917 m. kovo 13 d. baigė Kijevo universiteto Medicinos fakultetą. Kijevo universitete kartu su tautiečiais studentais skaitė ir platino lietuviškus laikraščius. Buvo slaptos lietuvių studentų draugijos narys ir dvejus metus – pirmininkas. Buvo įsijungęs į liaudininkus ir kaip jų atstovas 1917 m. gegužės mėn. dalyvavo Lietuvių seime Petrapilyje. Skaityti daugiau →

Pajaujai ir Pečiuliai

Vytautas Pečiulis

Juozas Pajaujis gimė Kanadoje, augo Ožkinių kaime, užaugęs išvyko į Kanadą, dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, liko gyvas ir sulaukė gilios senatvės. Juozo gyvenimo kelias nebuvo rožėmis klotas: patyręs visko išliko ir tęsė prasmingą gyvenimą.

Juozo tėvas Motiejus Pajaujis, kilęs iš Ožkinių kaimo, ieškodamas geresnio gyvenimo, o labiausia vengdamas tarnauti caro kariuomenėje, 1902 metais išvyko į Kanadą, dirbo ir gyveno Monrealyje. Motina Agota Stanislovaitytė, gimusi Lietuvoje, Višakio Rūdoje (netoli Kazlų Rūdos), į Kanadą atvyko 1906 metais pas anksčiau Monrealyje apsigyvenusius brolius. Monrealyje tais laikais lietuviai buvo pradėję kurti lietuvišką parapiją. Susibūrę į parapiją, pradžioje meldėsi prisiglaudę kanadiečių parapijos bažnyčioje. Darė visas pastangas pasistatyti savo bažnyčią. Gavę leidimą iš vietos vyskupo, pradėjo rinkti pinigus sklypą pirkti ir vėliau bažnyčią statyti. Taip atsirado pirmoji lietuvių šv. Kazimiero parapija Kanadoje, kuriai per šimtą metų. Parapijoje Motiejus Pajaujis susipažino ir susituokė su Agota Stanislovaityte. Monrealyje Pajaujams gimė jų du pirmi vaikai: Veronika 1914 metais ir Juozas 1918 metais. Tėviškėje sunkiai susirgo Motiejaus tėvas Juozas Pajaujis. Tėvo prašomi Motiejus ir Agota Pajaujai Skaityti daugiau →

Juozas Sigitas Paransevičius

2018 metų pabaigoje Punsko „Aušros“ leidykla išleido Paliūnų kaimo monografiją. Jos autorius – Juozas Sigitas Paransevičius. Ši knyga – netikėta dovana Lenkijos lietuvių kraštui, padėsianti jaunajai kartai pažvelgti į šį kaimą kitaip, ne kaip į tylų Punsko valsčiaus pakraščio kaimą su aptrupėjusiais buvusio kolūkio pastatais, o kaip į didelį tragiškos praeities gyvenvietę. „Paliūnai“ atveria mums nepažinto gyvenimo langą, pro kurį žvelgiama į nepaprastai jautrius lietuvių tautos gyvenimus, sugebėjusius iškęsti išvarymus iš gimtųjų namų, tremtį Sibire, fizinius ir moralinius stumdymus. Deja, pro jį prasiskverbia nutautėjimo ir žmonių susidvejinimo dvelksmas, kurį ne visada pavyksta sulaikyti. Apie tai ir dar daugiau pateikiama pokalbyje su knygos autoriumi.

Jurgita Stankauskaitė: Knygos „Paliūnai“ pačioje pradžioje skaitytoją pasitinka žavingos eilės, o tarp jų tokie žodžiai: „Tarp ežerų, miškelių, kalvų / Buvę Didieji Paliūnai…“ Kas tie Didieji Paliūnai?

Juozas Sigitas Paransevičius: Tai tie patys Paliūnai, kurie aprašomi šioje monografijoje. Jie buvo vadinami Didžiaisiais Paliūnais. Kodėl? Kadangi jie, kaip ir visi mūsų krašto kaimai, priklausė Lietuvos teritorijai, o pačioje Lietuvoje buvo net keturi Paliūnų kaimai Skaityti daugiau →