Admin
Poezija „Lietuviškoje menėje“ Seinuose
Jolanta Bagdonavičienė
2019-ųjų „Poezijos pavasario“ festivalis prasidėjo bemaž vienu metu Lietuvoje ir etninėse lietuvių žemėse Seinuose ir Punske. Gegužės 12-osios vakarą Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre vyko festivalio atidarymo renginys, o gegužės 13-ąją Lietuvos poetai: Daiva Molytė-Lukauskienė, Eugenijus Ališanka ir Benediktas Januševičius jau svečiavosi Seinuose.
Svečius pasitiko Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas Vaclavas Stankevičius bei Sigitas Birgelis – šio krašto poetas, „Aušros“ leidyklos direktorius. Viešnagės pradžioje, kartu su svečiais jie pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos karių atminimą, Seinuose gėles padėjo prie vysk. Antanui Baranauskui skirto paminklo. Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Kaip kiekvieną gegužę žvilgsnio negalime atitraukti nuo žydinčių sodų, pievų sodrios žalumos, ką tik prasiskleidusių kaštonų žiedų. Žydinčios alyvos užburia ne tik savo spalva, bet ir svaiginančiu kvapu. Tačiau labai džiūgauti laisvalaikiu praleistu lauke negalime – balandžio pabaigoje aplankę šilti orai pasitraukė, o daugelio mūsų pasodintus daržus pasitiko vėsa ar net šaltis. Ūkininkai sakytų, žiedai žiedais, daržai daržais, bet lietaus tai viskam jau labai reikia, ypač javams, ganykloms. Atvėsus orams lietus lyg ir nuplovė pakelės dulkes, bet ar užtektinai atgaivino žemę, po žiemos išvargusią? Skaityti daugiau
Norėtųsi, kad Balstogėje vėl susiburtų lietuviai…
Daiva Jančiulytė
Lenkijos lietuviai gyvena daugiausia Punsko ir Seinų krašte. Tačiau mūsų tautiečių skaičius didesniuose Palenkės vaivadijos miestuose – Suvalkuose ar Balstogėje – reguliariai auga. Didesnę jų dalį sudaro studentai, kurie išvyksta iš gimtųjų namų studijuoti, o vėliau suradę darbą, pasilieka ilgiau. Tokiu būdu Balstogėje atsiradau ir aš. Anksčiau mokydamasi lietuviškose mokyklose, aktyviai dalyvavau popamokinėje veikloje – lankiau šokių, dainų ir dramos būrelius, jie išugdė manyje lietuvišką dvasią ir būtent jų man trūko išvykus studijuoti.
LLD, anksčiau LVKD, yra seniausia lietuvių organizacija, veikianti Lenkijoje. Jos pagrindinis tikslas – puoselėti lietuvių kultūrą, saugoti tautinį tapatumą. Lengviau tai pasiekti būryje žmonių, remiantis vieni kitais. Tapatybės išsaugojimo klausimas atrodo aktualus ypač dabar, kai žmonės niekieno nevaržomi gali keisti gyvenimo ar darbo vietas. Kai atsirandi naujoje aplinkoje, be galo svarbu pasidaro susirasti joje savo vietą. Manau lengviau tai pasiekti, jei yra galimybė susitikti su žmonėmis, kurie užaugo supami tų pačių tradicijų ir kultūros. Bet visų svarbiausias aspektas – galimybė bendrauti gimtąja lietuvių kalba. Labai prasmingus žodžius pasakė Skaityti daugiau
2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui
LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro inf.
Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laureatas. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui.
Daugiau skaitykite: Kalbos premija
Klemensas Jurkūnas – žmogus, palikęs ryškų pėdsaką Lenkijos lietuvių gyvenime
Irena Gasperavičiūtė
Balandžio 24 d. savo žemiškąją kelionę baigė Žmogus, savo darbą, jėgas ir meilę skyręs Punsko ir Seinų kraštui bei jo žmonėms. Prisiminkime jo gyvenimo nuotrupas, nes ištisą gyvenimo istoriją būtų galėjęs papasakoti tik jis pats. Tačiau tai jau neįmanoma.
Truputis biografijos
1937 metų kovo 9 dieną Vidugiriuose Jonui Jurkiūnui* ir Magdalenai Valinčiūtei gimė sūnus Klemensas. Motinai tai nebuvo pirmoji santuoka ir pirmasis vaikas. Pirmą kartą Magdalena ištekėjo už Grabliausko Skaityti daugiau
„GIESMIŲ PYNĖ MARIJAI“
Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugija
maloniai kviečiame į VI bažnytinių chorų šventę
„GIESMIŲ PYNĖ MARIJAI“,
kuri vyks Žagariuose š. m. gegužės 18 d.
11.00 val. šv. Mišios Žagarių bažnyčioje,
šventinis chorų koncertas, agapė šventoriuje.
Punsko licėjaus moksleiviai laimėjo išvyką į Strasbūrą!
Viktorija Grigutytė
Punsko licėjaus II klasės moksleiviai tapo konkurso „Euroscola“ laureatais ir laimėjo išvyką į Strasbūrą. Praeitų metų rudenį šį konkursą vidurinėms mokykloms paskelbė Europos Parlamento biuras Lenkijoje. Mokytojos Alicijos Krakauskienės paraginti nusprendėme jame dalyvauti. Renginys vyko Lenkijos mastu, užsiregistravusių mokyklų buvo daugiau kaip 360. Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Balandžio 15-osios vakarą ne vienas išgyvenome šoką. Nors Paryžius nuo mūsų ne taip ir arti, tačiau ekrane pamačius degančią Dievo Motinos šventyklą patyrėme didžiulę vos ne asmeninę netektį, bent aš šitaip jaučiau žiūrėdama į tuos kraupius vaizdus. Kol kas dar vyksta tyrimas, dėl ko ir kaip įsiplieskė ugnis, tačiau komentarų šiuo klausimu daug ir labai įvairių. Vieni įžiūri Vakarų Europos civilizacijos baigtį ir „Notre Dame“ katedros gaisre mato įspėjimą arba išbandymą. Žinoma, simboliška ir tai, kad nelaimė įvyko Didžiąją savaitę prieš Velykas. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas Skaityti daugiau
Šv. Velykų sveikinimas. „Tuščias kapas“
„Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo…Pasilenkęs jis mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo“ (Jono 20; 4-5) – skaitome Velykų ryto Evangelijoje, kai Kristaus apaštalai nuskubėjo prie kapo ieškoti Jėzaus.
Mes taip pat kasdien ieškome dėmesio, meilės, savigarbos, laimės ar uždarbio, kad išlaikytumėm savo šeimas, kad būtų patogiau bei saugiau gyventi. Ieškome savo tautinės tapatybės, šeimos šaknų, tolimų giminaičių, seniai matytų draugų. Kaip natūralu ieškoti Jėzaus bei tikėjimo prasmės per kitų pavyzdį, maldą, Dievo žodį. Mes neieškome to Dievo, kuris stebuklingai išpildys visus mūsų norus ir troškimus – per Jėzų Kristų mes ieškome to Dievo, kuris Skaityti daugiau
Svečiuose pas Pelesos lietuvius
Irena Gasperavičiūtė
Gyvendami Suvalkų trikampyje ne kartą esame girdėję apie Gervėčių ir Pelesos kraštą. Gal logiškiau būtų rašyti Gervėčių ir Pelesos kraštus, mat pelesiškiai norėdami apsilankyti Gervėčių vienoje gražiausių Baltarusijoje katalikų bažnyčioje turi sukarti daugiau kaip pusantro šimto kilometrų. Galėtų trumpinti kelią, bet tuomet turėtų dukart kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Beje, nuo 1996 įkūrus Rimdžiūnuose lietuvišką mokyklą, kalbant apie Baltarusijos lietuvius dažniau išgirsi šį vietovės pavadinimą, ne Gervėčius. Vis dėlto mokykla yra itin svarbi krašto bendruomenei, kuo ne kartą įsitikino ir Lenkijos lietuviai. Mokykla – ne tik svarbi, bet istoriškai Skaityti daugiau