Punsko licėjaus krepšininkės

Edukacinis fondas „Perspektywy“ kiekvienais metais skelbia Lenkijos vidurinių mokyklų reitingą. Sudarant 2019 m. geriausių licėjų sąrašą, atsižvelgta į mokyklas, kuriose 2018 m. gegužės mėn. brandos egzaminus laikė ne mažiau kaip 12 moksleivių, o vidutiniai privalomų lenkų kalbos ir matematikos egzaminų rezultatai buvo ne žemesni kaip 0,75 Lenkijos licėjų vidurkio.

Reitingo kriterijai ir jų svoriai (%):

Skaityti daugiau →

Birutė Roglienė iš: punskas.pl

Eugenija Pakutkienė

„[…] kai darbui tokiam iš širdies atsiduodi,

Tau ramybės jisai net ir naktį neduoda.

Aš trokštu atskleisti slaptybes gamtos,

Mįslė nuostabiausia man stulbina protą,

Sapne net svajoju, skrendu nuolatos,

Įminti mįslių, paslapčių sužinoti…“

(Lukrecijus Karas)

Birutė Roglienė sako:

– Mano gyvenimi nuog visadu dzidziausias draugas buvo darbas. Skaityti daugiau →

Berznyke

Irena Gasperavičiūtė

Praėjus 20 metų puikiai prisimename, kaip Seinuose lenkų visuomenė paminėjo vadinamojo Seinų sukilimo 80-ąsias metines. Buvo rodoma inscenizacija, kaip lietuviai degina lenkišką kaimą, žudo jo taikius gyventojus. Praėjus 20 metų lenkai teigia norį siekti susitaikymo su mieste gyvenančiais lietuviais, todėl kviečia juos dalyvauti Seinų sukilimo 100-ojo jubiliejaus minėjimo organizaciniame komitete. Kyla klausimas, ar lenkai pasiruošę šiam žingsniui ir ar pribrendo prie to, kad nešvęstų pergalės, o kartu su tuomet pralaimėjusiaisiais pagerbtų konflikto aukas. Beje, kyla ir daugiau klausimų. Ar tas susitaikymas bus su autentiška pagarba Skaityti daugiau →

Algirdas Nevulis

Viktorija Nevulytė

Mūsų prosenelių ir senelių laikai buvo itin sunkūs. Nebuvo tada technikos, žmonės dirbo arkliais, pjovė dalgėmis ir rankom šieną krovė į kupetas.

XX a. pradžioje, 1928 m. liepos 28 d., į pasaulį atėjo mano prosenelis Algirdas Nevulis. Jis gimė Cirailės kaime, Lietuvoje. Prosenelio gyvenimas buvo sunkus, nes jo mama mirė, kai jam buvę vos 3 metukai. Mama sirgo plaučių uždegimu. Po jos mirties prosenelis gyveno su savo tėvu pas tetą Ievą Peleliuose. Su teta ir tėveliu jis gyveno tik 6 metus, nes teta mirė, o tėvas neturėjo galimybių auginti savo sūnaus. Skaityti daugiau →

Genovefos Bartnykaitės ir Vito Čerlionio vestuvės 1967 m.

Viktorija Čerlionytė

Mūsų prosenelių ir senelių vaikystė labai skyrėsi nuo mūsų pačių. Įdomu buvo pasigilinti ir sužinoti, kaip praeitame šimtmetyje bėgo senelių dienos. Nusprendžiau apie tai paklausinėti savo močiutę.

Mano močiutė Genovefa Bartnykaitė-Čerlionienė gimė 1945 m. gegužės 29 d. Bubelių kaime, seniau vadintame Joniškėmis. Jos tėvai tai Marytė Žilinskaitė ir Jonas Bartnykas. Močiutė augo kartu su vyresniąja seserimi Danute supama meilės, šiltos šeimyniškos atmosferos.

Iš senelės sužinojau, kad seniau nebuvo mokyklinių švenčių. Tik vėliau jos įvestos. Po jų tėvai su mokytojais rengdavo suneštines vakarones. Močiutė baigė keturias klases. Jos mėgstamiausia pamoka buvo istorija, o labiausiai nemėgo matematikos. Mokėsi dar kitų dalykų, tarp jų lietuvių ir lenkų kalbų.

Pavasarį ir vasarą močiutė padėdavo tėvams ūkyje. Ji ganydavo žąsis, padėdavo laukuose, dirbo darželyje. Labai mėgo sodinti gėles, kurios puošė kiemą.

Laisvalaikį, kai nereikėjo padėti tėvams ūkyje, senelė praleisdavo su draugėm ir draugais žaisdama tokius žaidimus kaip „Pomidoras“ arba „Žiedas“. Taip pat mėgo važinėti dviračiu. Vasara tai jos mėgstamiausias metų laikas. Skaityti daugiau →

Vidugirių mokykloje

Gražina Kibyšienė

Suskambo lediniai varpeliai,

Balti patalėliai apklojo laukus.

Džiugu, kad mieli sveteliai

Surado į mūsų šventę takus…

2019 m. sausio 11-osios vakarą Vidugirių mokykloje nestigo geros nuotaikos, nes čia vyko tradicinė šventė – eglutė. Nors spaudė šaltukas ir pustė, žiūrovų susirinko ypač gausiai. Subruzdėjo mažesni ir didesni, jaunesni ir vyresni. Atvykusiuosius šiltai pasveikino mokyklos direktorė Onutė Samulevičienė. Skaityti daugiau →

Seinų „Žiburio“ inf.

Jau tradicija tapo, kad prieš Kalėdas Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos savivalda rengia labdaros akciją – renka aukas, kad galėtų paremti Marijampolės vaiko tėviškės namus. Kad aukų rinkimas būtų efektyvesnis, jau antrus metus „Žiburio“ mokiniai organizuoja labdaros aukcioną: pirmiausia visi suneša iš namų savo žaislus, kurie jiems jau pabodę, o sutartą dieną vyresniųjų klasių mokiniai juos parduoda kitiems vaikams. Būna taip pat parduodami vaikų arba mokytojų iškepti keksiukai, iš anksto nupirkti vaisiai ar saldumynai. Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Ir vėl pasitikome snieguotą ir šaltą sausį, ir vėl sugrįžome į savo darbų vėžes. Atrodo, nesena kalėdinė nuotaika tiek namuose, tiek kiemuose ir parduotuvėse jau užmaršty. Kad dar bent kiek pagyventume šventėmis, mūsų „Aušroje“ irgi šiek tiek praėjusių Kalėdų atgarsių. Prieš keletą dešimtmečių nuvykęs į Kanadą mūsų kraštietis Vytautas Pečiulis dalijasi savo įspūdžiais, kokius patyrė pradžioje savo pažinties su naujuoju kraštu, bei kaip į visa tai žiūri dabar – iš laiko perspektyvos. Taip pat rasite informacijos apie Vidugirių ir Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklų Skaityti daugiau →

Rytis Motiejūnas

Nugurgėjo nudardėjo į nebūtį Lietuvos Šimtmečio metai. 2018-ieji tapo istorija. Ypatingai nepastoviems sniegingiems bei lietingiems metams pasibaigus galime pakalbėti ir apie jų rezultatus. Ką gero ir blogo atnešė Lietuvai ir pasauliui pasibaigę metai? Ir ką mums žada naujieji, Rytuose vadinami Kiaulės metais?

X X X

Praeiti metai pasižymėjo jubiliejų ir iškilmingų renginių gausa. Švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, iškilmingai pagerbti tautinio atgimimo ir pokario rezistencijos vadovai. Įvyko gausybė labai iškilmingų ir spalvingų renginių, atidengta daug paminklų ir surengta švenčių. Tikrai galima tuo džiaugtis. Šventės lieka šventėmis, kad ir kokios pompastiškos jos būtų. Be jų, būta ir žymiai rimtesnių įvykių, žymėjusių metų pabaigą.

Didžiulį pasipiktinimą sukėlė ir praktinis vaikų „nemušimo“ įstatymo, aklai nusižiūrėto nuo skandinaviško modelio, priėmimas ir jo taikymas. Naujieji vaikų „gynėjai“ realybėje tapo brutaliais vaikų atėmimo iš šeimų iniciatoriais, o jiems čia pasitarnavo oficialiai skatinamas beveik bolševikinis Skaityti daugiau →

Jurgita Stankauskaitė

Jurgita Stankauskaitė

Stabis buvo vienas namuose, nors jis nieko bendra neturėjo su „Vienu namuose“. Galbūt viduje jautėsi panašiai kaip filmo herojus, bet didvyriu jo nebūtų pavadinęs. Nebandė niekam aiškinti, kad pavaizduotas mažo berniuko gyvenimo atsitikimas yra visiška nesąmonė, ant kurios pasikabino dauguma žiūrovų. Jis taip pat. Ne visos istorijos baigiasi laimingai ir ne kiekvienas vienas namuose sulaukia išsiilgusios šeimos.

Siauro kiemo vartuose pjovėsi katės. „Kokia nesąmonė, – pagalvojo Stabis. – Metų pradžia, o viskas prasideda ne taip. Skaityti daugiau →