Admin
Kovo 11-oji Punske
I. G.
Kovo 11-osios minėjimą Punske tradiciškai surengė Punsko Kovo 11-osios licėjus. Malonus netikėtumas – tik įėjus į Punsko lietuvių kultūros namus svečius pasitiko, kaip ir dera Tautinio kostiumo metais, tautiniais drabužiais pasipuošę licėjaus mokiniai ir mokytojos. Kultūros namų salė, kaip ir per kitas valstybines šventes, buvo perpildyta.
Minėjimo scenarijus nusistovėjęs: į sceną iškilmingai įnešta mokyklos vėliava, sugiedotas Lietuvos himnas, direktorė pasveikino svečius, licėjaus mokytojai, iškeliavę anapilin, pagerbti minute tylos. Visi licėjaus mokiniai šventiškai pasipuošę per šią oficialiąją dalį su savo auklėtojais stovėjo scenoje. Skaityti daugiau
Mūsų kvartetas.
Božena Bobinienė
Klebonaujant prelatui kun. Ignui Dzermeikai (1967–1993) Punsko parapijoje, šalia didžiojo bažnytinio choro, pradėjo burtis jaunimo grupelės, kurios sekmadieniais 8.00 val. ateidavo giedoti į rytines lietuviškas šv. Mišias. Mat vyresnieji nuo senų laikų prie vargonų rinkosi per Sumą. Tokia Punsko krašto jaunimo veikla nebuvo pastovi. Apie 1968-uosius susibūrė keletas merginų, kurias giedoti mokė tuometinis vikaras kun. J. J. Macekas. Po jų apie 1980-uosius atėjo kita mergaičių grupė, kurią giesmių pradėjo mokyti pats klebonas I. Dzermeika, o vėliau vargonininkas Eugenijus Parakevičius. Paskui tam tikrą laiką rinkosi vien vaikinai (Jono Uzdilos iniciatyva). Skaityti daugiau
„Žinome, kad bus visokių pagundų, bet likite lietuviai“
Petras Maksimavičius
Kovo 11-oji primena mums apie Lietuvos valstybingumo atstatymą. Matyt, dar ilgai lituanistai ir istorikai tarpusavy ginčysis, ar tai buvo „atstatymas“, ar „atkūrimas“. Tiek vieni, tiek kiti turi svarių argumentų savo tezei pagrįsti. Tai rodo, kokia turtinga ir unikali lietuvių kalba ir tuo pačiu didinga Lietuvos istorija. Norisi pasakyti – kaip gerai, kad tokie ginčai vyksta.
Prisimindami Lietuvos istoriją tikriausiai rastumėme daug įvykių, kurie savo svarba beveik prilygsta 1990 metų Lietuvos nepriklausomybės atstatymui.
Mieli skaitytojai!
Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušros” redaktorė
Šiais metais mūsų redakcija dirba neįprastai. Leidinys, kaip ir kasmet, pasirodo du kartus per mėnesį, tačiau tie, kurie jį kuriame, nuo sausio mėnesio negauname atlyginimo, įsiskoliname nemokėdami privalomojo sveikatos draudimo bei tampame skolingi „Aušros“ leidyklai už paslaugas. Mus dotuojanti Vidaus reikalų ir administravimo ministerija pirmiausia skyrė apie 15 proc. mažesnę dotaciją, vėliau, svarstydama projektus iš naujo (mums raštiškai paprašius), dotaciją padidino iki pernykštės sumos, tačiau iki šiol vis dar nepasirašytos sutartys ir nesam gavę nė zloto.
Kviečiame
Kviečiame į senų nuotraukų „Punsko ir Seinų krašto apranga XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje” bei senosios aprangos eksponatų iš Punsko ir Suvalkų muziejų parodų atidarymą, kuris įvyks š. m. kovo 10 d. 11 val. Punsko licėjaus antrame aukšte. Parodas bus galima lankyti darbo dienomis.
Punsko Kovo 11-osios licėjus
Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija
Kodėl keičiamės?
Janina Macukonienė
Perskaičiau š. m. „Aušros“ 3 numeryje Petro Maksimavičiaus straipsnį „Kodėl nenorime rašyti „Aušrai“?“ Ir visiškai jam pritariu. Iš tiesų reiktų dalintis su kitais ir savo mintimis, ne tik aprašinėti tai, kas vyko, arba perpasakoti tai, ką parašė ar pasakė kiti. Tiktai… kai tiek daug protingų dalykų jau prirašyta, kai žinai, kad skaitys pažįstami žmonės, o „savam krašte pranašas nebūsi“, drąsa rašyti apie tai, ką pats jauti, ką sugalvojai, kažkur dingsta. Man lengviau „užkoduoti“ savo jausmus ir mintis eilėraštyje. Gal todėl, kad ta pasisakymo forma daugiareikšmė ir galima… po ja pasislėpti. Mes, lietuviai, esame labai santūrūs, gal todėl tiek daug mūsų tautoje poetų. Skaityti daugiau
„Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“
Jurgita Stankauskaitė
Vasario 11 d. Kazlų Rūdos savivaldybėje vyko ketvirtasis žygis „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“, skirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos vadui kapitonui Aleksandrui Grybinui-Faustui (1948–1949 m.) atminti. Jo organizatoriai – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyrius ir Lietuvos šaulių sąjunga. Šiemet žygyje dalyvavo daugiau kaip 1000 asmenų, tarp jų ir vienuolikos žmonių grupė iš Punsko krašto. Skaityti daugiau
Kodėl taip mažai rašome „Aušrai“? (II)
Petras MAKSIMAVIČIUS
„Aušros“ 3 numeryje klausiau, kodėl taip mažai rašome „Aušrai“. Svarsčiau, kodėl neišnaudojame visų galimybių pristatyti savo požiūrį į supantį pasaulį ir bandyti diskutuoti apie mūsų bendruomenės ateitį. Vėlgi rašydamas „mūsų bendruomenė“ neturiu omenyje vien organizacijos, pavadintos Lenkijos lietuvių bendruomene (LLB). Dažnai klaidingai įsivaizduojame, kad tas, kas užsimena apie bendruomenę, kalba apie dalykus, kurie jokiu būdu nedaro įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui. Skaityti daugiau
Gerbiami lietuvių bendruomenės nariai!
Neseniai atšventėme Vasario 16-ąją, t. y. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ir štai po poros savaičių Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kita lietuviams svarbi šventė. Paprastai šias datas paminime koncertais, mokyklose surengiame minėjimus. Tačiau svarbiau ne išorė, ne forma, o tai, kaip mes išgyvename tas minėtinas dienas, kiek prisidedame prie lietuviškumo augimo tiek čia, mūsų Suvalkų trikampyje, tiek Lietuvoje.
Maldos už lietuvius pasaulyje diena
Šiemet kovo 5 d., Maldos už lietuvius pasaulyje dieną, šv. Mišias 14 val. Lietuvos laiku iš Londono (Didžioji Britanija) Šv. Kazimiero bažnyčios transliuos Marijos radijas. Šv. Mišioms vadovaus prel. Edmundas J. Putrimas.