Gražina Kibyšienė

Jonas Pakuckas (g. 1940 m.) iš Taurusiškių

Kai pradėjau lankyti Vidugirių mokyklą, tai buvo mano amžiaus vaikų bei dvejais ir daugiau metų vyresnių. Mokytojai keitėsi labai dažnai, kai kurie padirbdavo tik metus, dvejus ir išeidavo, o ateidavo nauji. Prisimenu, kad mokytojai gyveno pas ūkininkus ir ten valgydavo. Pas mano tėvus irgi kurį laiką gyveno viena mokytoja – Birutė Vasiliauskaitė (Kalinauskienė). Ji buvo labai darbšti, gera mokytoja. Kartą iš mokyklos parėjo labai pavargus ir po pietų primigo. Kiek pamiegojus, atsikėlė. Mes, vaikai, padarėm pokštą – pasakėm jai, kad jau rytas. Mokytoja greit apsirengė ir drožė keliuku į mokyklą. Tik tada jai pasakėm, kad yra vakaras. Labai mylėjom šią mokytoją, bet būdami vaikai mėgom ir paišdykaut. Skaityti daugiau →

Prof. dr. Rimantas Balsys

Pranešimas, skaitytas minint Punsko LKN 60 metų jubiliejų

Prieš pradedant kalbėti užsibrėžta tema, derėtų aptarti ir susitarti dėl tiek pavadinime, tiek ir pačiame pranešime vartojamų terminų. Turiu omenyje lietuvybę ir savo reikšme artimas ar identiškas leksemas.

Internetinis žodynas (Zodynas.lt) lietuvybę apibrėžia taip: 1) lietuviškumas, 2) skolinys iš lietuvių kalbos, lituanizmas (žr. http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/l/lietuvybe). Taip pat šis žodis aiškinamas ir akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽ VII, 449). Lietuviškumas, to paties žodyno išaiškinimu, reiškia tiesiog tai, kas yra lietuviška, Skaityti daugiau →

Seinų „Lietuvių namų” kapela „Šalcinis”.

Petras MAKSIMAVIČIUS

Kai lankiau pagrindinę mokyklą, o tai buvo prieš kelis dešimtmečius, socialistinės Lenkijos televizija transliuodavo serialą „Janosik“. Jis buvo labai populiarus ir eilinių gyventojų, kurie parduotuvėse matė tuščias lentynas, mielai žiūrimas. Kas neatsimenate, priminsiu, kad filmo esmė buvo ta, jog XVIII a. Lenkijos kalnuose veikianti Janosiko vadovaujama kalniečių grupuotė apiplėšdavo turtuolius ir grobį išdalindavo beturčiams. Toks scenarijus labai tiko tuometinei valdžiai, kadangi socialistinės santvarkos sąlygomis reikėdavo siekti klasių lygybės ir artėti prie „komunistinio rojaus“. Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušros” vyr. redaktorė

Kiekvienas laikmetis turi savo specifiką. Dabartiniai laikai, turint omeny įsigalėjusias Europoje individualizmo ir liberalizmo idėjas, nėra palankūs tautinėms bendruomenėms. Į jas dažnai žiūrima tarytum į atgyveną, XIX amžiaus senieną, tinkančią tik etnografiniams muziejams. Tačiau rinkimų rezultatai kai kuriose Europos šalyse, tuo pačiu Lenkijoje ir Lietuvoje, ir ypač Jungtinės Karalystės gyventojų pasirinkimas dėl „brexit“ rodo, kad iš tikrųjų ne iki galo taip yra. Kodėl apie tai rašau „Aušroje“? Skaityti daugiau →

Šv. Kazimiero draugijos surengto konkurso dalyviai. 2016 m.

Eugenija Pakutkienė

Šeima. bernardinai.lt

Jurgita Stankauskaitė

Lenkijos lietuvių krašte nuo seniai kovojama su veiksniais, skatinančiais asimiliaciją, šnekama apie mišrių šeimų kūrimąsi, jų skaičiaus didėjimą. Neretai tautų maišymasis veda prie atitrūkimo nuo savo tautos vertybių, kultūros ir kalbos. Galėtume taip pat pateikti ne vieną pavyzdį mišrios šeimos, rodantį, kaip poroje reikėtų gerbti vienas kito kultūrą. Pagarba santykiuose auginama meilės, supratimo, tolerancijos ir laisvės pagrindu. Tokį pagrindą pastatyti ir išlaikyti nėra lengva. Mišrios šeimos susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos įveikti arba prisijaukinti reikia aplinkinių palaikymo. Tačiau pastebėta, kad mūsų krašte ne itin palankiai vertinamas mišrios šeimos modelis.

Apie mišrios šeimos psichologiją, mūsų požiūrį į kitataučius, asimiliaciją ir panašius įdomius dalykus kalbuosi su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto doktorante ir medicinos psichologe Alicija Juškiene. Skaityti daugiau →

2016 m. gruodžio 10 d. Punske vyks Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės.

Programoje (Lenkijos laiku):

• 8.40 val. – Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje. Autobusas, pastatytas prie Punsko valsčiaus pastato, išvyks į Šlynakiemį 8.20 val. Dalyvaus Punsko vokalinis ansamblis „Tėviškės aidai“ (vadovas Gediminas Kraužlys)
• 9.30 val. – Istorijos paveldo konferencija Punsko savivaldybės salėje:

Skaityti daugiau →

Jonas Juravičius „Žiburio” mokykloje.

Jonas Juravičius

Pirmą kartą apie vadinamąjį Seinų-Suvalkų-Punsko trikampį sužinojau prieš keturis dešimtmečius. Pas kaimyną Andrių Berulį, Miroslavo miestelio gyventoją, suradau jo mirusio brolio Kazimiero Berulio archyvą. Tas „archyvas“ tilpo dideliam lagamine.

Kazimieras Berulis gimęs JAV. Su tėvais į Lietuvą sugrįžo 1906 metais, Miroslave nusipirko sodybą. Anksti mirus tėvui gyveno labai vargingai. Baigė Seinų „Žiburio“ gimnazijos pirmąją laidą, žinoma, jau Lazdijuose. Mokėsi Kauno universitete. Mokėsi ir dirbo, buvo dienraščio „Rytas“ redaktorius Kaune, vėliau pakviestas į Telšius, vadovavo laikraščiui „Žemaičių prietelius“. Skaityti daugiau →

Minėjimo dalyviai.

PETRAS MAKSIMAVIČIUS

Lapkričio 4 d. Seinų vyskupų rūmuose surengtas „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo prieš 110 metų jubiliejinis minėjimas. Vyskupų rūmai pasirinkti neatsitiktinai. „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimas glaudžiai susijęs su Seinų vyskupija ir kunigų seminarijos veikla. Jeigu šių įstaigų mieste nebūtų buvę, be jokios abejonės, nebūtų įkurta ir spaustuvė. Tai būtent Seinų vyskupijos vadovybė dėjo dideles pastangas, kad spaustuvė būtų Seinuose, o jos pagrindiniais organizatoriais tapo seminarijos profesoriai. Skaityti daugiau →

LLD XVIII suvažiavimo dalyviai, 2016 m.

XVIII Lenkijos lietuvių draugijos Suvažiavimas, vykęs 2016 m. lapkričio 13 d. Seinuose,

nutaria

stengtis ieškoti glaudesnių bendradarbiavimo ryšių su Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga;

kasmetinį ansamblių sąskrydį rengti birželio paskutinį sekmadienį 18 val.;

kreiptis į Lietuvos radijo vadovybę, kad Lietuvos radijas būtų girdimas ir Suvalkuose; Skaityti daugiau →