Seinų lietuvių choras ir liaudies kapela. 2004 m.

Spalio 25 d. vyks Lenkijos Parlamento rinkimai. Daug apie tai rašoma laikraščiuose ir kalbama televizijoje, tačiau originalių, konkrečių pasiūlymų, kokiu keliu turėtų eiti valstybė, nedaug. Matyt, teisūs tie, kas teigia, jog rinkimus laimės tos politinės jėgos, kurios gebės efektyviau pasinaudoti Europą kamuojančia pabėgėlių problema. Tai padaryti nesunku, pakanka vien pasižiūrėti, kokios nuomonės vyrauja Lenkijos visuomenėje. Jos daugeliu atvejų nepalankios atvykėliams. Žmonės tikisi, kad valstybės institucijos veiksmingai priešinsis pabėgėlių priėmimui ir pagalbos jiems suteikimui. Ką kalbėti apie plačiąją visuomenę, kai šiuo klausimu dažnai kontroversiškai pasisako net Lenkijos Katalikų Bažnyčios atstovai.
Dabartinei politinei opozicijai šiuo klausimu lengviau kalbėti, tuo labiau reikšti radikalesnes mintis, kadangi tai ne jai kol kas tenka lankytis Briuselyje ar susitikinėti su kitų šalių atstovais, kurie vis griežčiau reikalauja laikytis solidarumo principo. Skaityti daugiau →

Rūpintojėlis

2011 metais Lietuvoje priimtas Švietimo įstatymas, kuriuo remiantis reikalaujama, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikytų tokį patį lietuvių kalbos abitūros egzaminą kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai, sukėlė audrą lenkų bendruomenėje. Tuomet vyko protestai, mitingai, susitikimai ir t. t., ir pan. Jau keletą metų tautinių mažumų mokyklų mokiniai laikė suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, tačiau šiais metais, vos prasidėjus pamokoms, rugsėjo 2 d., lenkiškos mokyklos vėl surengė protesto akciją – mokinių streiką. Kai kurių mokyklų moksleiviai nesirinko mokyklose, o ėjo melstis prie Aušros vartų Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslo.

Šis streikas, žinoma, sukėlė gyvą susidomėjimą Lenkijoje. LR Seimas net priėmė rezoliuciją tuo klausimu. O Lenkijos švietimo ministrė parašė laišką Lietuvos ministrei Audronei Pitrėnienei, pareikalavo Lenkijos ir Lietuvos viceministrių susitikimo, taip pat rašė Vilniuje protestuojančių mokinių tėvams. Skaityti daugiau →

Lietuvos ir Lenkijos Žemės ūkio ministrų susitikimas „Lietuvių namuose” Seinuose. 2009 m.

Šiemet vasarą buvo labai nepalankūs orai pievų žolei, kukurūzams, vasarojui, runkeliams ir sodams. Saulė negailestingai džiovino žemę, labai, labai trūko lietaus. Vasarojus ir pievos, kur buvo pasėta žolė, išdžiūvo. Liepą, prieš rugiapjūtę, šiek tiek palijo, tai trumpam atsigavo bulvės, daržovės, kukurūzai.

Javus nukirtus, po Žolinės, orai atvėso. Rugsėjį po truputį lyja, bet dar daug reikia drėgmės žemei suarti ir naujam pasėliui. Rudenį visada lyja, tai palis ir šiemet. Žemės arti nereikia po kelis kartus kaip seniau. Naujovė yra lėkščiavimas. Dirva tarsi suraižoma ir pasėjami žiemkenčiai iškart su apsauginėmis priemonėmis, priedais. Pasiteiravau keleto ūkininkų, kokios esančios šiemetės sausros pasekmės. Stasys Valukonis iš Lumbių pasakojo: Skaityti daugiau →

LLEKD

Žolinių atlaidus jau dešimtą kartą lydėjo folkloro festivalis, kurio iniciatorė – Aldona Vaicekauskienė. Šiemet mūsų krašto folkloro ansambliai kartu su svečiais iš Lietuvos audė bendrą dainų, muzikos ir šokių pynę. Mat šiųmetis festivalis pavadintas „Išaudiau drobelį“.

Drobių audimas moteris lydėjo nuo pat lopšio. Nuo senovės žmonės augino avis, sėjo linus, kanapes ir patys pasiruošdavo, prisiverpdavo siūlų audimui. Audė drabužius, patalynę, patiesalus ir užtiesalus, staltieses, rankšluosčius, kilimus, lovatieses. Tradicinė buitis buvo neatsiejama nuo audimo. Kaime moterys sėsdavo į stakles pavasarį per gavėnią, kai laisvesnis metas nuo kitų ūkio darbų, po to, kai ilgais rudens ir žiemos vakarais pakankamai prisiverpta siūlų.

Audėjos amato mergaitės mokėsi šeimoje. Kiekviena kaimo moteris mokėjo austi drobę, vadinamuosius paprastus audinius. Daugelis audė tik sau nesudėtingų raštų lovatieses, rankšluosčius, staltieses. Skaityti daugiau →

Dienynas

Kas galėjo patikėti, kad ateis laikai, kai mokytojui nereikės nešiotis dienyno. Ar sunku įsivaizduoti pamoką, kurios metu ant stalo nėra atverstos mokinius bauginančios „pažymių ir pastabų knygos“? Kol kas dar taip, bet pamaži visi turėsime priprasti, kad jau baigiasi spaustuve kvepiančių ir prasideda elektroninių dienynų era.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijoje bei pagrindinėje mokykloje taip pat pradėjo veikti virtualus dienynas. Tikriausiai dabar savęs klausiate: O kaip jis atrodo? Gal tai planšetiniai kompiuteriai (kuriuos irgi galima nešiotis kaip popierinį dienyną) su įdiegta tam tikrų duomenų suvedimo programa? Šilta, šilta… Skaityti daugiau →

Alytus, „Nemunas”. 2015

Rugpjūčio 28 d. popietę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ramovėje prasidėjo Alytaus mūšio pristatymas „1919 m. vasario 13 d. kova dėl Alytaus, karininko A. Juozapavičiaus žūtis“. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, Sausumos pajėgų štabo ir Sausumos pajėgų padalinių vadai arba juos pavaduojantys asmenys.

Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas majoras Darius Bernotas apibūdino 1919 m. vasario 12–13 d. Alytaus kautynes ir jų prasmę tolesnėms Lietuvos kariuomenės kovoms. Ulonų bataliono karininkai šį mūšį nagrinėjo taktine prasme, vėliau vykome į jo vietą, kur pristatyta mūšio eiga. Skaityti daugiau →

„Žiburietės”

Petras MAKSIMAVIČIUS

Šiemet sukanka 10 metų, kai Seinuose pradėjo veikti lietuviška „Žiburio“ mokykla. Ji pastatyta Lietuvos Vyriausybės lėšomis. Lankyti ją pradėjo vos 64 mokiniai. „Žiburio“ vardo suteikimo ceremonijoje 2005 m. dalyvavo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwaśniewski), mokyklos oficialiame atidaryme – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas, daug kitų garbingų svečių. Prieš dešimt metų buvo nemažai sudėtingų akimirkų ir nežinomybės, sunkių sprendimų, tačiau taip pat daug begalinio entuziazmo ir vilties, kad „bent dešimt metų ši mokykla veiktų“. Tai buvo tarsi (nerašytas) mokyklos kūrėjų jai suteiktas „garantinis laikotarpis“. Skaityti daugiau →

Rugsėjo 10 d. Lenkijos nacionalinė televizija (TVP) transliavo populiaraus Lenkijoje publicisto Jan Pospieszalski laidą „Iš arčiau“ (len. „Bliżej”), skirtą lenkų tautinei mažumai Lietuvoje. Laidos metu buvo rodomas reportažas apie Lietuvos lenkų švietimą ir rugsėjo 2 d. mokinių ir jų tėvų streiką Vilniuje. Televizijos studijoje Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius komentavo Užsienio reikalų viceministrė Henryka Mościcka-Dendys, senatorius Łukasz Abgarowicz (Piliečių platforma), Fondo „Laisvė ir demokratija“ pirmininkas Michał Dworczyk (Teisė ir teisingumas) bei Varšuvos universiteto dėstytojas Robert Wyszyński.

Kviečiame pasižiūrėti minėtą laidą (spausti čia….)

„Lietuvos ryte“ spausdinamas minimos laidos išsamus komentaras (skaityti daugiau…)

Šv. Mišios sėkmingų mokslo metų intencija Seinų bazilikoje. 2015 m.

Š. m. rugsėjo 15 d. Balstogėje vyko Lenkijos Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis. Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuo diskutavo Vyriausybės nariai buvo Lenkijos (ES) rytinių sienų apsauga bei pasirengimas tinkamai reaguoti į didėjančią migrantų priėmimo problemą.

Lenkijos Premjerė Ewa Kopacz , kalbėdama apie Palenkės vaivadiją pažymėjo, kad tai ypatingas regionas, primenantis Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) laikus, kurie pasižymėjo kultūrų įvairove ir bendradarbiavimu, nepaisant gyventojų tautybės bei tikėjimo skirtumų. Priminė, kad šiame regione gyvena lenkai, baltarusiai, lietuviai, ukrainiečiai. Palenkės vaivadija, pasak jos, tai pavyzdys, kaip moderni valstybė rodo pagarbą tautinėms ir religinėms mažumoms.

Posėdžio išvakarėse Balstogės švietimo įstaigose lankėsi Lenkijos Švietimo ministrė Joanna Kluzik-Rostkowska. Skaityti daugiau →