Naujausias numeris

Aušra Nr. 15-16/2024

„Aušra” 1960-2014
ausra1960-2014

e-ausra

Rėmėjai
logo mswia Print

red.

Apie ketinimus atidaryti triklases miesto mokyklas

Augustowjuoda_fmt

Augustavo rotušė prieš 1914 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo Suvalkų gubernijos valdybos fonde yra byla „Apie atidarymą triklasių miesto mokyklų Augustavo, Kalvarijos, Vilkaviškio, Naumiesčio miestuose ir Kybartų gyvenvietėje“. Ji datuojama 1886–1894 m.
Pirmame bylos dokumente Suvalkų mokyklų direkcijos viršininkas 1886 m. rugsėjo 10 d. savo rašte Suvalkų gubernatoriui svarsto apie triklasių miesto mokyklų finansavimo šaltinius ir aptaria, kuriose vietose jos galėtų būti steigiamos. Čia rašoma, kad visos projektuojamų mokyklų išlaikymo išlaidos iš miestų kasų gali būti padengiamos tik tuo atveju, jeigu yra bendruomenės nutarimas šiam reikalui skirti lėšų. Po to bus gautas vietos gubernatoriaus sutikimas, nes išlaidų patvirtinimui būtinai reikės gauti Varšuvos generalgubernatoriaus ir Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimą. Skaityti daugiau

Share

2015/2016 mokslo metais Lenkijoje lietuviškai mokysis jau tik 415 mokinių

20150901_085759-vidug

Mokslo metų pradžia Vidugirių mokykloje. 2015 m.

Nuaidėjus rugsėjo 1-osios skambučiui Seinų, Punsko ir Vidugirių mokyklose paaiškėjo, kad lietuviškose klasėse mokysis jau tik 415 mokinių. Seinų „Žiburio“ mokykloje –71 (dar 35 vaikai lanko vaikų darželį), Vidugiriuose – 40, Kovo 11-osios licėjuje – 76, Punsko S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos lietuviškose klasėse – 228 mokiniai.

Kovo 11-osios licėjuje Punske.

Naujuosius mokslo metus Punsko Kovo 11-osios licėjuje pradėjo mažiau moksleivių negu pernai – 76. Turime 22 pirmokus, 19 antrokų ir 35 trečiokus. Dirba 14 mokytojų – 7 visu etatu ir 7 ne visu.
Mokymas licėjuje priklauso nuo Švietimo įstatymo ir Mokytojų tarybos sprendimų, lemiančių, kurių dalykų bus mokoma pagal išplėstinę programą. Skaityti daugiau

Share

Punskietė Dalia Vydraitė profesionalioje Lietuvos krepšinio komandoje

vydraite

Dalia Vydraitė su Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotoju Juozu Petkevičiumi

Jurgita Stankauskaitė: Punske visi Tave pažįsta kaip puikią krepšininkę. Žaidi Lietuvos moterų krepšinio lygoje, BC „Sūduva“. Tai mums tikra staigmena. Ką galėtumei pasakyti apie šią merginų komandą?

Dalia Vydraitė: Jau antrus metus atstovausiu Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) Marijampolės komandai BC „Sūduva“. Joje žaidžia daug patyrusių Lietuvos rinktinės žaidėjų, tai yra profesionalus kolektyvas, turintis potencialo žaisti Europos lygiu. Praėjusiais metais man teko garbė gauti LMKL sidabro medalį ir iškovoti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) antrosios vietos taurę. Be to, su Marijampolės žaidimų sporto mokyklos jaunių komanda laimėjom Lietuvos moksleivių krepšinio lygos bronzos medalius. O Punsko licėjaus komanda tapo Palenkės vaivadijos vidurinių mokyklų vicečempione.

J. S.: Kaip prisijungei prie BC „Sūduvos“?

D. V.: Man pasiūlė joje žaisti Stasys Žaliabarštis – Marijampolės sporto mokyklos krepšinio treneris. Nesitikėjau, kad ten pateksiu. Turėjau žaisti tik Marijampolės mokyklos lygiu, bet patekau ir į LMKL BC „Sūduvos“ komandą.

J. S.: Kodėl Stasys Žaliabarštis? Jūs buvote anksčiau pažįstami?

D. V.: Jis daug kartų su savo ­komanda buvo atvykęs į Punską žaisti krepšinį. Taigi ir pasiūlė man prisijungti prie komandos Marijampolėje. Skaityti daugiau

Share

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla pradėjo dešimtuosius mokslo metus

DSC07786

„Žiburietis”, 2015 m.

Š. m. rugsėjo 1 d. mokslo metų pradžios šventė kaip įprastai prasidėjo Šv. Mišiomis Seinų bazilikoje, kurias atnašavo kun. Petras Gucevičius.  Vėliau mokiniai, mokytojai, tėvai ir svečiai susirinko sporto salėje, kur vyko oficiali mokslo metų pradžios šventė. Sugiedojus Lenkijos ir Lietuvos valstybių himnus, direktorius aptarė organizacinius klausimus, pristatė klasių auklėtojus.  Pažymėjo, kad kaip ir kiekvienais mokslo metais mokyklos laukia daug naujų iššūkių, kuriuos kartu su visu mokytojų kolektyvu tiksi sėkmingai įveikti.

„Žiburio“ bendruomenę pasveikino LR konsulato Seinuose vadovas Ministras patarėjas Vaclav Stankevič bei Miroslavo aktyvus bendruomenininkas Jonas Jurevičius. Jie linkėjo mokiniams ir mokytojams sėkmingų mokslo metų, gerų pasiekimų ir ištvermės nugalint visus sunkumus. Skaityti daugiau

Share

Lenkijos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ewa Kopacz

DSC07621

Seinų lietuviai gieda „Tautišką giesmę”, 2015 m.

Seinų apskritis – tai unikalus regionas ne tik Palenkės vaivadijoje, bet ir visoje Lenkijoje. Jis išsiskiria gamtos grožiu, kultūros ir istorijos turtingumu. Tai taip pat vieta, kur drauge gyvena lenkai ir lietuviai.

Nepaisant minėtų teigiamybių, Seinija pasižymi dideliu nedarbu, gyvenimo perspektyvų išsilavinusiam jaunimui stoka, dėl to yra pasmerkta ekonominiam ir socialiniam sąstingiui.

Nors „Rytų Lenkijos“ plėtrai skiriamos Vyriausybės įvairios programos ir ES fondų parama, Seinų apskritis negali ir ateityje negalės žymiai tuo pasinaudoti, kadangi paramos teikimo mechanizmai sukurti taip, jog būtina turėti savą finansinį indėlį bei aktyvią visuomenę, kuri skatintų rengti modernius projektus, gebėtų pritraukti galimas investicijas. Skaityti daugiau

Share

Dvi mokslininkės – dvi visiškai skirtingos išvados

DSC03979

Lenkijos lietuvių draugijos suvažiavimas. Seinai, 2003 m.

Per atostogas teko perskaityti dviejų jaunų mokslininkių įdomias publikacijas apie Lenkijos lietuvius. Pirmojo straipsnio autorė lietuvė Violeta Podagelytė, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Sociologijos instituto doktorantė, o antrojo straipsnio – lenkė Agnieška Novakovska (Agnieszka Nowakowska), Varšuvos universiteto Sociologijos instituto doktorantė. Neįtikėtinas sutapimas. Abi jaunosios mokslininkės pasirinko tą patį tyrimo objektą – Lenkijos lietuvių bendruomenę, jos tautinės tapatybės būklę ir lyderių vaidmenį jos formavimui. Atlikto tyrimo laikas taip pat beveik sutapo: 2012–2014 metai. Renkant medžiagą apie Lenkijos lietuvius buvo apklausti beveik tie patys asmenys. Kas labiausiai intrigavo skaitant mokslininkių atliktų tyrimų išvadas – kad jos pasirodė visiškai skirtingos! Straipsniuose pateiktos mintys įdomios taip pat tuo, kad parodo, kaip skirtingai mūsų bendruomenė ir joje vykstantys procesai gali būti suvokiami Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų ir pristatomi plačiajai Lietuvos ir Lenkijos visuomenei. Skaityti daugiau

Share

Klojimo teatrų krivūlę prisiminus

teatraiApie klojimo teatro reikšmę lietuvių kultūros istorijoje rašyta ir kalbėta daug. Nūdiena rodo, kad prieš daugiau nei šimtmetį pasėtas lietuviškojo teatro grūdas šiandien duoda derlių. Sunku būtų Lietuvoje rasti kaimą ar miestelį, kuris neturėtų savo teatro trupės. Mūsų krašte ši tradicija apnykusi, bet vis dar gyva. Lietuvių vaidinimai statomi Seinuose, Suvalkuose, Punske.

Pats reikšmingiausias klojimo teatrų renginys – KRIVŪLĖ, kuri po šiaudine pastoge suburia pačius iškiliausius, įdomiausius klojimo teatrus. Šiemet birželio 20–21 d. „klojimiečiai“ sugužėjo į Punsko skanseną. Čia vyko XXIV klojimo teatrų festivalis ir XXVII Lietuvos klojimo teatrų krivūlė. Praėjusiais metais Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro artistai parsivežė pagrindinę Krivūlės premiją ir diplomą bei Krivio lazdą – šventės simbolį, suteikiantį teisę ir garbę kitąmet surengti teatrinius atlaidus savam kieme. Skaityti daugiau

Share

„ALNA“ tarp geriausiųjų!

alnaŠių metų birželio 25–28 dienomis folkloro ansamblis „Alna“ dalyvavo Lenkijos prestižiniame folkloro festivalyje Kazimieže, kur laimėjo trečiąją vietą kapelų kategorijoje. Kaip jau buvo rašyta Lenkijos lietuvių portale punskas.pl, šis konkursas „tai tiesiog apžvalga, kurios metu siekiama populiarinti ir išsaugoti liaudišką grojimą tradiciniais instrumentais, dainavimo stiliaus specifinę manierą. <…> grojami ir dainuojami tik tokie kūriniai, kurie yra tipiški tam tikro regiono kultūrai“. Apie konkursą ir įspūdžius pasakoja ansamblio „Alna“ vadovas Vytautas Batvinskas.

 Jurgita Stankauskaitė: Kaip „Alnai“ pavyko patekti į konkursą Kazimieže? Kiek yra žinoma, metus prieš festivalį įvairiuose Lenkijos regionuose vyksta atrankos. Skaityti daugiau

Share

Sąskrydis. Kokia buvusi pradžia?

saskrydis1Sąskrydis – pats seniausias lietuvių renginys, daugel metų suburiantis visus kolektyvus pasirodyti vienoje vietoje. Saviveiklininkai plačiai veikė mūsų krašte jau prieš karą, o pokariu vėl būrėsi, dainavo, grojo, vaidino savuose kaimuose ir nuvykdavo pasirodyti į kitus. Senuose šaltiniuose, „Aušroje“ minimi Ožkinių, didžiulis Šlynakiemio kaimo choras, Valinčių, Klevų, Kreivėnų, Žagarių, Vidugirių ir kt. saviveiklininkai. Randame žinių, kaip gausiai ir noriai jie būrėsi. Pagal LVKD archyvo dokumentus, kasmet Vaikų dienos proga rengti vaikų pasirodymai. Štai rašoma: „Vaikų ansamblių sąskrydis, vykęs Navinykų mokykloje 1971 m. birželio 6 d. Vaiko dienos proga, perkeliamas iš anksčiau paskelbto vaikų sąskrydžio prie Seivų ežero“.

Iš 1964 m. rugpjūčio 14 d. LVKD CV posėdžio su saviveiklos ratelių vadovais protokolo (užrašė Henrikas Karčiauskas) matyti, kad posėdyje dalyvavo 17 asmenų. Skaityti daugiau

Share

Seinai uždirbo mažų mažiausiai 18 mln. zlotų

Seinu-seminarijos-rumaiLietuvos Respublikos konsulatas Seinuose 2013 m. liepos 3 d. surengė verslo forumą „2014–2020 metai – naujas šansas ekonomikos vystymui Lietuvos ir Lenkijos pasienyje“. Noriu priminti kai kurias tuomet išsakytas mintis, kadangi praėjus keleriems metams jos toliau aktualios. Neseniai paskelbti duomenys rodo, kad Palenkės vaivadijoje smunka turizmo verslas ir niekaip nerandama sprendimų, kurie galėtų šias tendencijas sustabdyti. Prieš dvejus metus apie tai buvo kalbama, tačiau nelabai kas suskubo ekspertų išvadomis pasinaudoti.

Konsulato surengtame forume dalyvavo Lietuvos ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas ir Lenkijos ūkio ministerijos viceministras Andžejus Dicha (Andrzej Dycha), Lietuvos diplomatai, verslininkai, įvairių ekonomikos sričių ekspertai. „Žiburio“ mokyklos sporto salėje vyko darbo grupių posėdžiai. Juose bandyta nustatyti problemas, kurias išsprendus pagerėtų Lietuvos ir Lenkijos pasienio žmonių gyvenimo kokybė, daugėtų darbo vietų, mažėtų jaunų žmonių emigracija. Kalbėta apie turizmo verslą, prekybos plėtojimą, verslo infrastruktūros gerinimą bei savivaldybių abipus sienos bendradarbiavimą. Pastaroji darbo grupė diskutavusi, kaip paskatinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybių bendrų regiono plėtros strategijų kūrimą. Skaityti daugiau

Share