Naujausias numeris

Aušra Nr. 15-16/2024

„Aušra” 1960-2014
ausra1960-2014

e-ausra

Rėmėjai
logo mswia Print

red.

„VEIKĖME, KAD IŠLIKTUTE LIETUVIAIS?“ LLD 65-mečiui paminėti

LLD1

Prof. Bronius Makauskas

Bronius Makauskas

Pranešimo pavadinimas yra idealistinio pobūdžio. Parafrazuojamas laikinojoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Karo muziejuje, eksponuojamas aukso raidėmis iškaltas įrašas: „ŽUVOME, KAD GYVENTUMĖTE LAISVI“. Šio prasmingo šūkio priminimas leidžia mums savikritiškai pažvelgti į mūsų lietuvių bendruomenės (LVKD-LLD)[1] nueitą jau keturių kartų kelią, apmąstyti mus jungiančius (o gal ir skiriančius) bruožus su kartomis, iškovojusiomis Lietuvai Nepriklausomybę, ir vėlesnėmis, ją gynusiomis, Skaityti daugiau

Share

Mieli skaitytojai!

Irena Gasperaviciute

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Į žengėme į advento laikotarpį sekmadienį melsdamiesi už a. a. Prelatą Edmundą Putrimą, o Seinuose už čia palaidotą garsų anykštėną vysk. Antaną Baranauską, minėdami jo 120-ąsias mirties metines. Apie šią asmenybę ir praėjus daugiau nei visam amžiui vis kalbama, leidžiamos knygos, rašomi straipsniai. Neabejotina, kad vyskupo įnašas į lietuvių tautos, tuo pačiu žmonijos, kultūrą yra reikšmingas. Šįkart sulaukėme ir Seinų savivaldybės indėlio įamžinant garsaus lietuvių poeto atminimą. Miesto burmistras žadėjo dar šiais metais išleisti proginę monetą su Antano Baranausko atvaizdu, padovanojo „Lietuvių namams“ Skaityti daugiau

Share

Lietuvos kariuomenės diena

3

Seinuose

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos inf.

Lapkričio 23-iąją Lietuva šventė Kariuomenės dieną. Jau tradicija tapo ir mūsų krašte kartu su Marijampolės Vytenio bataliono kariais paminėti šią svarbią datą.

Lapkričio 24-osios rytą Seinų lietuvių „Žiburio“ ir Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinių mokyklų mokiniai su Vaidoto ir Vytenio batalionų kariais, Lietuvos kariuomenės vado kanceliarijos atstovu majoru Donatu Mazurkevičiumi bei LR konsulu Seinuose Skaityti daugiau

Share

Lenkijos lietuvių draugijai – 65-eri

LLD

LLD minėjimas

Irena Gasperavičiūtė

Viena aktyviausių Lenkijos lietuvių visuomeninių organizacijų yra prieš 65-erius metus įsikūrusi Lenkijos lietuvių draugija (LLD), pradžioje pasivadinusi ne visai savo noru Lietuvių visuomenine kultūros draugija (LVKD). Ji įsikūrė 1957 metų kovo mėnesį. Steigiamasis suvažiavimas vyko Punske, buvusioje sinagogoje, susirinko 83 lietuviai. Steigėjais istorikai įvardija šiuos asmenis: 7 Juozus (Degutį, Grigutį, Jakimavičių, Maksimavičių, Vainą, Čėplą, Uzdilą), 2 Antanus Skaityti daugiau

Share

Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos 25-mečio minėjimas suvažiavimo metu

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Nastutė Sidarienė

Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija (LLEKD) įkurta 1997 metų rudenį. Jau tada Lietuvoje veikė Lietuvių etninės kultūros draugija, kuri kvietė ir ragino prisidėti prie lietuvių etninės kultūros puoselėjimo šalyje. Dirva jau buvo įdirbta, kadangi mūsų krašto etninio paveldo grožį matėme ne tik mes patys, bet ir kiti, atvykę pas mus. Vienas ryškiausių materialaus ir nematerialaus paveldo rinkėjų buvo Juozas Vaina. Jis įsteigė muziejų. Gyvąją mūsų krašto kultūrą kiek vėliau mums atskleidė Arvydas Žygas. Konsultavo, padėjo, mokė dainų, ratelių, šokių daug jaunimo – mūsų draugų iš Lietuvos: Eugenija Venskauskaitė, Vytautas Musteikis, Skaityti daugiau

Share

Mieli skaitytojai!

Irena Gasperaviciute

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Lapkritį užderėjo visuomenininkų renginių. Vieną savaitgalį dvi draugijos – Šv. Kazimiero draugija ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija – surengė suvažiavimus, o Lenkijos lietuvių draugija – 65-erių metų jubiliejų. Tokie renginiai labiausiai atspindi mūsų bendruomenės būklę. Kartos keičiasi, atrodo, kad jaunesnioji užsiėmusi skanesnio kąsnio sau ir savo vaikams užtikrinimu, tačiau ne iki galo taip. Atsiranda ir norinčiųjų veikti draugijų valdybose, juk matome ir jaunų veidų, ir vis dar atsiranda norinčiųjų eiti pirmininkų pareigas. Nevyriausybinių organizacijų veikla gyvenant tautinės mažumos sąlygomis ypač svarbi – tai jos palaiko ryšį Skaityti daugiau

Share

O, koks Jūs dailus!

Rokiškėnas Liudas Taliunevičius

Gyvenu Ustkoje jau daugiau kaip 60 metų. Beveik 50 metų vasarą nuomoju butą poilsiautojams. Papasakosiu apie juos.

Tai įvyko 1996 metų vasarą, kai jau gyvenau savo vienbučiame name kartu su dukros šeima. Buvau našlys, kadangi žmona Bronislava mirė vėžiu būdama 42 metų. Ta vasaros diena buvo vėjuota, taigi dalis poilsiautojų ilsėjosi ne pliaže, o sode. Kai kurie ant šezlongų deginosi, kiti ruošė grilį. Buvo daug jaunų ponių. Aš taip pat sukiojausi sode. Staiga iš balkono, kur buvo mano vyriausias, 5 metų, anūkas Martynas, girdžiu šaukiant: „Seneli, seneli!“ Skaityti daugiau

Share

Mieli skaitytojai!

Irena Gasperaviciute

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Kai Jus pasieks šis „Aušros“ numeris, bus jau po Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių. Su amžiumi lapkričio 1-oji darosi vis svarbesnė. Vis daugiau artimųjų tenka paminėti tą dieną. Prisimeni, pamąstai apie praeinamumą, pagalvoji, kad kada nors ir Tau tądien kas nors gal uždegs žvakelę. Vaikystėje man ši šventė visų pirma atrodė labai graži ir jauki – tiek šviesos tamsų lapkričio mėnesį. Be to, susitikti su dar gyvais giminėmis, pažįstamais prie artimųjų kapų – irgi smagu. Paskui gal kas užeis į svečius, kartu pavakarieniausime, pabendrausime. Žvakių šviesos jaukumas ir žmonės – su tuo man vaikystėje siejosi lapkričio 1-oji. Skaityti daugiau

Share

Rudens rūpesčiai

Rytis Motiejūnas

Kol vėjas drasko paskutinius rudens lapus, miškuose klaidžioja pyktelėję grybautojai. Šiemet grybų buvo visai nedaug arba jų visai nebuvo, sunkiai atsidūsta ne vienas tautietis, ne tik dzūkas, bet ir aukštaitis su žemaičiu ar suvalkiečiu…

Prasidėjo devintasis karo Ukrainoje mėnuo. Maskvos vaduko karinė avantiūra, žadėjusi per tris dienas susitvarkyti su tariama Kijevo fašistine banderovcų chunta, atsimušė į ukrainiečių valios stiprybę. Nepalaužiamas tautos noras išlikti atmušė maskvėnų ordų antpuolį. Karas įgavo sunkaus, sekinančio pozicinio karo formą. Dabar jau niekas nedrįsta spėlioti, kokiame etape esame ir kiek laiko dar vyks šios skerdynės. Visi, netgi mandagieji Vakarų intelektualai, ima suprasti, kad ukrainiečiai kovoja ne tik už savo valstybės, bet ir už pačios tautos fizinę egzistenciją… Skaityti daugiau

Share