Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose

Tęsinys. Pradžia „Aušros“ š. m. 19 nr.

Bronius Makauskas

Lenkija ėmėsi derybų pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir neplanuodama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės. Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido sumažinti lietuvių budrumą dėl Vilniaus (lietuvius klaidino ir Anglijos patikinimai, jog Lenkija nepuls Vilniaus), jo priklausomybės klausimas nebuvo derybų objektas, tačiau jis tvyrojo abiejų delegacijų mintyse.

Lietuvos delegaciją Suvalkų derybose sudarė Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis (atstovavo vyriausybei), fronto vadas generolas Maksimas Katchė, Generalinio štabo Operacinio skyriaus viršininkas majoras Aleksandras Šumskis, Steigiamojo Seimo narys, diplomatas Voldemaras Vytautas Čarneckis, Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas prof. Mykolas Biržiška. Iš Lenkijos pusės: Skaityti daugiau →

Knygrišystės mokymai

Alicija Krakauskienė

2020 m. spalio 14–17 d. Punsko licėjaus mokinės su mokytoja bei grupe punskiečių dalyvavo projekto „Lietuvos–Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ knygrišystės ir popieriaus marmuravimo mokymuose, kurie vyko sodyboje „Senasis Rambynas“ Lumpėnuose. Be punskiečių, mokymuose dalyvavo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos mokinių grupė ir Kėdainių meno mokyklos mokiniai.

Dalyviai įgijo žinių apie marmuruoto popieriaus ištakas, istorinę raidą, Skaityti daugiau →

Rytis Motiejūnas

Šie metai baigiasi dar nė neprasidėję. Pavasarį viską sujaukė Covid-19 epidemija. Jai kiek atslūgus, pasibaigė vasara ir virusas grįžo su neregėta jėga. Kol dauguma pasaulio valstybių ypač Europoje fiksuoja naujus užsikrėtusiųjų rekordus, Kinija aną savaitę pranešė apie naują „rekordinį“ dienos ligonių skaičių – 42 žmones… Europos problemų fone tai atrodytų juokinga, jei mums nebūtų liūdna.

X X X

Seimo rinkimai šiemet vėl pasibaigė valdžios pasikeitimu. Lietuviai nuo pat 1990 m. baudžia turimą valdžią jos neperrinkdami. Skaityti daugiau →

Berznyko kapinėse

Š. m. spalio 30 d., artėjant Vėlinėms, LR konsulato Seinuose vadovas, ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos pedagogais ir lietuvių bendruomenės atstovais padėjo vainikus bei uždegė žvakutes ant 1919-1920 m. žuvusių Lietuvos karių kapų Seinų ir Berznyko kapinėse. Taip pat pagerbtas Seinuose palaidoto lietuvių poeto ir Seinų vyskupo Antano Baranausko atminimas.

Seinų ir Berznyko kapinėse palaidoti Lietuvos kariai žuvo 1919-1920 m. lietuvių ir lenkų karino konflikto metu.

Vysk. Antanas Baranauskas vadovavo Seinų vyskupijai 1897-1902 metais. Jis buvo pirmasis iš vyskupų Seinų katedroje Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Pandemija neatsitraukia. Vasarą šiek tiek įkvėpėme gryno oro, neprivalėdami dengti burnos, tačiau ta maloni laisvė neilgai tęsėsi. Atėjus rudeniui koronaviruso infekcijų skaičius skaudžiai išaugo, o kai perkopė 10000 ribą, vėl buvo imtasi griežtų priemonių – šiuo metu visa Lenkija paskelbta raudonąja zona. Mokiniai nuo 4 klasės nuo pirmadienio vėl mokosi nuotoliniu būdu, burtis gali daugiausia 5 asmenys, ne tik uždarose patalpose, bet ir gatvėje dėvime kaukes. Svarstoma, ar lapkričio 1 d. neuždaryti kapinių. Pagal apklausas apie 40 proc. lenkų žada Visų šventųjų dieną nesilankyti kapinėse. Skaityti daugiau →

Seinų lietuvių „Žiburio” vaikų darželyje

Irena Gasperavičiūtė

Pavasarį, kai dėl pandemijos visi ramiai sėdėjome namuose, darbą LR konsulate Seinuose baigė buvusi jo vadovė Izolda Bričkovskienė. Atsisveikinimas buvęs kuklus – mat negalima buvo burtis didesnėmis grupėmis. Panašiomis sąlygomis darbą minėtame konsulate pradėjo ambasadorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Per keletą darbo Seinuose mėnesių jis suspėjo geriau susipažinti ir su mūsų kraštu, ir lietuvių bendruomenės padėtimi. Su gerb. ambasadoriumi kalbuosi apie mūsų bendruomenę, jo nuveiktus darbus ir planus.

Skaityti daugiau →

Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis, 1920 m. iš: lrs.lt

Petras Maksimavičius

„Demokratiniame krašte rinkimai yra vienas svarbiausių kiekvieno piliečio uždavinių. Kur šalį valdo karaliai ir kiti neriboti valdovai, ten jie patys už savo piliečius galvoja ir net kai kur yra uždrausta piliečiams galvoti apie krašto tvarkymo reikalus. Bet kur karalių vainikas yra nuimtas ir uždėtas ant visos tautos, tai ir visi kartumai ir rūpesniai turi pereiti ant visos tautos. Pas mus yra tokia tvarka, kur karališkas vainikas vainikuoja visos Respublikos gyventojų galvas. Tos galvos turi prisiimti ne tik valdymo gerybes, bet ir visas sunkenybes“, – taip 1925 metais apie piliečių pareigą dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose rašė vienas iškiliausių Lietuvos parlamentarų, Steigiamojo Seimo ir kitų kadencijų Seimo narys, Seinų kunigų seminarijos auklėtinis Mykolas Krupavičius. Skaityti daugiau →

paminklas. šaltinis: sirvinta.net

Bronius Makauskas

Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė bus galutinai nustatyta tarptautinių organų. Pilsudskis manė, kad tai padaryti – pats blogiausias scenarijus Lenkijai. Todėl iš paskutiniųjų neleido atiduoti Vilniaus lietuviams, sudarydamas aplinkybes juos apkaltinti kariniu bendradarbiavimu su Raudonąja armija, kuri pirmoji įžengė į Vilnių (1920 07 14) ir neskubėjo miesto perduoti lietuviams.

Raudonoji armija, patyrusi pralaimėjimą prie Varšuvos, buvo priversta trauktis. Prie Lietuvos sienų vėl priartėjo Lenkijos kariuomenė. Atsiradus šiai naujai situacijai, Lietuva pareiškė lenkų ir sovietų kare besilaikysianti „griežto neutraliteto“ (Lietuvos kariuomenės sugrįžimo į pietinę Suvalkiją Lietuva nelaikė neutraliteto pažeidimu, kadangi ji neigė Focho linijos legitimumą).

Taip prasidėjo naujas santykių su Lenkija laikotarpis, kai ypatingą reikšmę įgavo diplomatiniai veiksmai, pridengiantys karinius. Nuo nesėkmingų derybų Kaune ir Kalvarijoje intensyvėjant karinio konflikto grėsmei, teko Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šiandieną, kai rašau šį įvadinį straipsnelį, Lietuva renkasi valdžią ateinantiems ketveriems metams. Ypatingų pokyčių nesitikima, mat apklausos rodo, kad daugiausiai balsų surinks tradicinės partijos. Gali būti, kad dabartiniai valdantieji po rinkimų vėl lipdys valdančiąją koaliciją. Lietuvoje, skirtingai nuo pasaulinių tendencijų, dešinioji politinė jėga išgyvena krizę. Vadinamieji konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, per pastaruosius keletą metų labai suliberalėjo, o dešiniosioms pažiūroms atstovauja tik vienas kitas narys. Dešiniajai minčiai atstovaujančių partijų, kurios dalyvauja šių metų Seimo rinkimuose – bent keturios. Skaityti daugiau →

Suvalkų sutartis. iš:istorineprezidentura.lt

Bronius Makauskas

Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti galingą valstybę. Tam ji naudojo ir Abiejų Tautų Respublikos bendros praeities šūkius. Pabrėžtina, kad taip besiblaškydama tarp vizijų ir galimybių, ignoravo Skaityti daugiau →