Suvalkuose, Loft viešbutyje

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimai vyko visame Punsko, Seinų, Suvalkų krašto trikampyje. Šventė visi – ir maži, ir dideli. Nestebina, nes tai yra turbūt pati svarbiausia šventė kiekvienam lietuviui. Vasario 16 d., sekmadienį, Suvalkuose 15.30 val. buvo atnašaujamos šv. Mišios lietuvių kalba, o po jų 17 val. į koncertą pakvietė vietos lietuviai. Renginys vyko viešbutyje „LOFT 1898“ Skaityti daugiau →

R. Dmovskio paminklas (iš: pl.wikipedia.org)

Petras Maksimavičius

Dar šį mėnesį Varšuvoje duris turėtų atverti Romano Dmovskio (Roman Dmowski) ir Ignaco Paderevskio (Ignacy Paderewski) vardu pavadintas Tautinės minties paveldo institutas (Instytut Dziedzictwa Myśli Narodowej im. Romana Dmowskiego ir Ignacego Paderewskiego).

Apie instituto steigimą neseniai pranešė Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministras prof. P. Glinskis (P. Gliński). Tai dar viena iniciatyva stiprinti visuomenės patriotinį auklėjimą, populiarinti tautines idėjas. Prieš kelerius metus Lenkijos vyriausybė paskelbė, jog įvairiuose Lenkijos miestuose ketina steigti Lenkijos istorijos tyrimo ir populiarinimo institutus Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Artėjant vienai gražiausių Lietuvos švenčių – Vasario 16-ajai norisi palinkėti mums visiems labai paprastų dalykų – kasdienio džiaugsmo galint būti savimi, džiaugsmo, kad nereikia slapstytis švenčiant Lietuvos laisvę, kad galime iškelti trispalvę prie namų ar vaikus leisti į lietuvišką darželį ar mokyklą. Tie maži dalykai kuria tautą. Svarbu, kad netaptume abejingi.

Ne vieną kartą esu rašiusi apie Berznyko kapines ir čia vykstantį „paminklų karą“. Beje, vienas žingsnis žengtas gerąja linkme. Rudenį, minint lietuvių ir lenkų konflikto šimtmetį Skaityti daugiau →

This slideshow requires JavaScript.

Viktorija Grigutytė

Šimtadienis abiturientams – ypatinga šventė, primenanti apie neišvengiamai artėjančius brandos egzaminus, bet kartu leidžianti pasimėgauti gražiomis akimirkomis, praleistomis su artimais žmonėmis. Šis metas suteikia progą padėkoti savo tėvams, mokytojams už jų mums suteiktą meilę ir rūpestį, pabrėžti mokyklos bei tėvų namų svarbą mūsų tapatybės ugdymui. Skaityti daugiau →

Buvęs Pranciškonų vienuolyno vasarnamis. Nemunaitis, 2010 m.

Gintaras Lučinskas, Alytus

„Garbės, duoto žodžio vertė yra vienas svarbiausių kultūros bei civilizacijos pasiekimų. Iš visų priesaikų svarbiausia ir egzistenciškai vertingiausia yra kario priesaika, nes ji brangiausiai kainuoja – karys duoda žodį paaukoti gyvybę, jei Tėvynei to prireiks”.

Algirdas Patackas

Pirmieji suvokę racionalaus karinio organizavimo privalumus buvo Pietų Lietuvos partizanai. Čia jau 1945 m. pavasarį ir vasarą intensyviai formavosi partizaninės organizacijos, pradėti leisti pirmieji įsakymai, drausmės statutai, priesaikos tekstai, prisaikdinimo taisyklės. Partizanų vadai iš kovotojų reikalavo besąlygiškai laikytis Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Sausio 25 d. – viduržiemis, kai kur pusiaužiemiu vadinamas. Tą dieną šeimininkai patikrindavo savo atsargas žiemai, ar pakankamai likę pašarų gyvuliams, malkų ir maisto atsargų. Jei per daug per pirmą pusę žiemos sunaudota, imta tausoti. Tą dieną, kaip sakydavo liaudis, barsukas išlenda iš savo urvo orų patikrinti: jei saulė šviesdavo, jis išsigąsdavo savo šešėlio ir atbulas sugrįždavo atgal – vadinasi, žiema dar užsitęs. Jei apsiniaukę, jis eidavo pasivaikščioti ir tik tada sugrįždavo į urvą, vadinasi, pavasaris jau netoli. Kitur buvo pasakojama, kad per pusiaužiemį meška verčiasi ant kito šono. Apie tai prieš keletą metų Skaityti daugiau →

iš: chilhampark.co.uk

Genutė Pakutkienė

Seinų miesto metrikacijos įstaigoje 2019 metų pabaigoje įregistruota:

– 37 naujagimiai (12 mergaičių ir 25 berniukų), 2018 m. – 40;

– 69 mirusieji (35 moterys ir 34 vyrai), 2018 m. – 66.

2019 metų pabaigoje Seinų mieste gyveno 5191 žmogus, 2457 vyrai ir 2734 moterys. Palyginti su pernai metais, miesto gyventojų sumažėjo mirus ar išvykus gyventi kitur. 2018 m. pabaigoje Seinų mieste gyveno 5557 žmonės. Seinų mieste registruoti keli laikinai gyvenantys užsieniečiai.

Skaityti daugiau →

prie laivo „Batory”

Vytautas Pečiulis

Kai atvykome į Kanadą, labai patiko klausytis plokštelėse įrašytų gražių lietuviškų dainų. Labiausia mums tiko humoristinė daina „Per Atlantą“, nes atvykome laivu perplaukę šį vandenyną. Mus, kaip toje dainoje (Mes plaukėm per Atlantą, apie gerąjį dėdę galvojom. Išlipome į krantą ir iš džiaugsmo staiga išsižiojom. Namai padangę remia, ir pakilo mūsų galvos aukštai, bet kojom siekiam žemę.), pasitiko dėdė ir suteikė pradžią naujame, išsvajotame krašte.

Vaikystėje iš senelio pasakojimų prisimenu, kad jis du kartus buvo plaukęs į Ameriką. Skaityti daugiau →

EP kalba Artūras Astrauskas

Karolina Krakauskaitė

Praėjusių mokslo metų rudenį Punsko licėjaus mokiniai dalyvavo Europos Parlamento paskelbtame vidurinėms mokykloms skirtame „Euroscola“ konkurse. Konkurso II etapui pateiktas 131 kūrinys iš Lenkijos mokyklų. Mūsų sukurtas filmas „Suvienyti įvairovėje“ atsirado tarp 17 nugalėtojų ir laimėjo prizą – dalyvauti „Euroscola“ dienoje, kuri vyksta Europos Parlamente Strasbūre.

Sausio 17 d. Europos Parlamento plenariniame susitikime susirinko daugiau kaip 500 dalyvių iš 21 Europos šalies. Su mumis kartu dalyvavo mokiniai iš Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Rumunijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos. Šią dieną mokiniams suteikiama unikali proga Europos Parlamento plenarinių posėdžių salėje atstovauti savo šaliai ir išreikšti nuomonę apie žmogaus teisės, visuotinį atšilimą, politikoje įsišaknijusią korupciją bei kitomis svarbiomis temomis. Buvome suskirstyti į šešias grupes, kurių užduotis – diskutuoti pateikta tema ir pagrįsti savo nuomonę svariais argumentais. Vėliau moksleiviai viešai Parlamento posėdžių salėje turėjo pristatyti Skaityti daugiau →

iš: demotywatory.pl

Petras Maksimavičius

Kas kiek laiko ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir kitose šalyse skelbiami gyventojų nuomonės apklausų rezultatai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip jie žiūri į savo kaimynus ir kokias jiems reiškia simpatijas. Kalbu ne apie daugiabutyje, ar toje pačioje gyvenvietėje gyvenančius kaimynus, bet apie požiūrį į kitataučius, tarkime, kaimyninių šalių gyventojus. Tada paaiškėja, kaip vertiname vokiečius, ukrainiečius, rusus, estus, lietuvius ar lenkus.

Tokių apklausų rezultatus galime nesunkiai nuspėti. Juos dažnai nulemia kasdienis gyvenimas. Tai, ką matome televizorių ekranuose, skaitome spaudoje ar girdime iš žymių politikų ar politologų lūpų, labai paveikia mūsų nuomonę. Žinoma, savo nuomonės neišsiugdome per vieną dieną. Ji pradedama ugdyti šeimoje, vėliau mokykloje, darbovietėje, bendraujant su draugai. Tokiu būdu per daugelį metų sukaupiame daug žinių, kurios vėliau leidžia apibūdinti, kokiomis, mūsų požiūriu, būdo savybėmis pasižymi lietuviai, vokiečiai ar prancūzai arba krikščionys ir budistai.

Ar tai objektyvi nuomonė? Tikriausia ne. Pateiksiu vieną pavyzdį. Manau sutiksite su manimi, kad lietuviai apie Lenkiją (kaip šalį) žino daug daugiau, nei lenkai apie Lietuvą. Tai lemia labai objektyvios priežastys. Paminėsiu tik kelias. Daugelis lietuvių tikrai Skaityti daugiau →