Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

Gyvenimas – tai sapnas.

Kalnely supasi žiedai nuo vėjo,

Laiko rimty sustingo medžiai

Lyg raidės marmuro luite.

Žmogau, žmogau, ar daug

Tave šitam sapne mylėjo?

Jei taip, laimingas tu ir ten,

Kitoj tikrovėj, po žeme. /L. Milčius/

Gyvenimo ir mirties temos variacijų ir interpretacijų Vėlinių koncertuose būta daug ir įvairių. Kaip režisierei, visada norisi atrasti dar vieną rakursą, kurio linkme nukeliautų visa renginio koncepcija. Šiemet mintį teko… susapnuoti, ir tuo režisūriniu raktu tapo „sapnas“. Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Lapkritis. Pats nemėgstamiausias mėnuo. Orai atšąla, dienos trumpėja, tamsu, nyku. Keičiasi ir gyvenimo stilius – daugiau sėdima namie prie šilto židinio. Tačiau toks metų laikas leidžia daugiau susikaupti ar mėgstamą knygą paskaityti. Matyt, ne atsitiktinai Vėlinės irgi lapkritį. Prisimename išėjusius mums artimus žmones, lankome juos, uždegame žvakelę – amžinosios šviesos ir vilties simbolį.

Su populiariąja kultūra ir į mūsų papročius ima skverbtis Visų šventųjų išvakarėse švenčiamas Helovinas. Kaip bebūtų, globalizacija daro savo, o Jungtinių Amerikos Valstijų Skaityti daugiau →

Vytauto paminklas Birstone

Petras Maksimavičius

Kai kurie istorikai sako, kad tam tikrais atvejais istorijos galia gali prilygti atominės bombos sprogimo metu skleidžiamai energijai. Aš net taip labai istorijos pasakojimo galios vertinti nedrįstu, tačiau blogai ar šališkai panaudoti istoriniai šaltiniai gali pridaryti labai daug žalos. Kita vertus, atitinkamai papasakota istorija gali išlaisvinti pozityvią energiją ir labai teigiamai paveikti visuomenę.

Ne visi domisi istorija ir ne visi skiria jai dėmesį. Tačiau, net tie, kurių tai nedomina, anksčiau ar vėliau pajunta jos poveikį. Ji ateina į mūsų kasdienį gyvenimą. Skverbiasi į televizorių ekranus, laikraščius, darbovietes, bažnyčią, gatvių pavadinimus, paminklus… Taigi nė vienas nesame apsaugotas nuo jos poveikio.

Istorikams dažnai kyla didelė dilema – kaip ją rekonstruoti ir papasakoti, nenusižengiant istoriko etikai ar darbo principams? Kaip apsisaugoti nuo įvairių įtakų ir išlikti nešališkam? Juk ne paslaptis, jog istorikų darbais visais laikais mielai nori naudotis politikai, įvairių organizacijų lyderiai, bažnyčių hierarchai, valstybės raidos strategijų kūrėjai. Skaityti daugiau →

Jurgita Stankauskaitė

Šių metų spalio 24 dieną mūsų visuomenei pristatytos Punsko licėjuje vykusios kūrybinės dirbtuvės „Praeities vaizdai dėlionėse“, kurioms skirtą vaizdo įrašą galima rasti interneto portale punskas.pl. Kodėl apie tai rašau? Todėl, kad ir aš buvau pakviesta ne tik apžiūrėti trečios klasės licėjaus mokinių grupės darbo, bet ir pasidalyti savo nuomone (kuri liko už kadro), pirmą kartą akimis ir rankomis pačiupinėjus sukurtą dėlionę. Taigi neužrašytą savo žodį mielai perkelsiu į lapą, kad būtų aiškiau, kas ir kodėl sukūrė dėliones; kas jose vaizduojama ir kur jas galima dėlioti; kokią turi išliekamąją vertę.

Kaip žinia, šiandien Punsko licėjaus moksleivių veikla po pamokų neapsiriboja šokiais ir dainomis. Atrodo, kad dabar jaunimas turi daug daugiau galimybių rinktis papildomų užsiėmimų nei prieš gerą dešimtmetį. Be to, rodos, moksleiviai patys, niekieno neverčiami, veržiasi į įvairias žinių erdves ir tikrai nenuobodžiauja. Visur suspėja! Šių kūrybinių dirbtuvių vedėja (nors labiau tiktų sakyti „globėja“) – mokytoja Alicija Krakauskienė. Jaunimas dirba kūrybinį darbą: pats ką nors susigalvoja arba idėjų pažarsto mokytoja. Tik imk ir rankiok, kurk ir lipdyk! Arba dėliok. Skaityti daugiau →

„(…) Tai laikas, kai ryškios rudens spalvos maišosi su pilkais lietaus debesimis, kai vėjas nugali saulę, rytai nebe šviesūs, o ir vakarai tamsūs, daugeliui mūsų sukasi poetinės mintys primenančios išėjusiųjų Amžinybėn atminimą ir ilgesį. Vėlinės  – virsmo taškas žmogaus dvasioje ir gamtoje“.

„(…) Prioritetus reikia dėlioti ne tik savo vidinėse gelmėse, pusiausvyra turi būti ir materialiniame lygmenyje, ypač ruošiantis Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms. Saikas prie stalo, neskubėjimas kelyje, nuoširdumas bendravime, kuklumas puošiant kapus. Svarbiausia susikurti dvasinio šventumo, susikaupimo ir atminimo nuotaiką“.

(Etnologė: Eglė ALENSKAITĖ)

Skaito Sigitas Birgelis

„Tikros juodos naminės duonos neiškepsi be raugo, o šalies ateities nesukursi be praeities. Subrandintas raugas duoną daro purią, sočią ir kvapnią, o praeitis, skaidriai vertinama ir atsargiai maišoma su dabartimi, leidžia kreipti ateitį prasmingu ir teisingu keliu. Nebranginant svarbių tautos istorijos įvykių, ateitis lieka bergždžia, taip kaip ir duona be raugo neiškyla ir greitai pelija.“

Taip JAV lietuvių poetė, žurnalistė Eglė Juodvalkė dalijasi savo mintimis eilėraščių rinkinyje „Sakalai naktį nemiega“, kurį šįkart atvežė į Punską ir dovanojo savo klausytojams Rudens literatūros skaitymuose. Skaityti daugiau →

Su nauja „Dzūkijos” vėliava, kurią sukūrė Danutė Vaznelienė

Božena Bobinienė

Taip, tai įmanoma. Pavyko tai padaryti vienos išvykos metu. Punsko LKN mišraus choro „Dzūkija“ dalyviai tokią galimybę turėjo būtent š. m. rugsėjo 24–spalio 1 d. Graikijoje. Choristai ilgai be dainų neištveria, tiesiog negali nedainuoti – taigi ir saulėtoje Kretos saloje, kur tik įmanoma (pvz., kalnuose, jūroje – laive), traukė savo krašto mėgstamiausias ir populiariausias dainas. Beje, vadovas Vidas Simanauskas prižiūrėjo, kad mūsų atsipalaidavimo repertuare nepritrūktų ir rimtesnių kūrinių. Taigi, „Kur giria žaliuoja“ skambėjo ne tik požemiuose (uolėtame stalaktitų ir stalagmitų urve), bet ir danguje – lėktuve, skrendant jau iš Graikijos į Lietuvą. Turbūt mažai kuriam chorui teko dainuoti debesyse, o štai mums – ėmė ir pavyko. Lipdami į lėktuvą, dauguma mūsų grupės dalyvių buvome pasipuošę „Dzūkijos“ marškinėliais, kuriuos greit pastebėjo smalsios stiuardesės. Paaiškinome, kas esame ir iš kur keliaujame, o jos, prieš nusileidžiant, visiems bendrakeleiviams pranešė, kad orlaivyje yra choras ir paprašė vadovą, kad padainuotume dainą apie Lietuvą. Turbūt didžiausia staigmena ir iššūkis buvo pačiam vadovui, kuris turėjo mus, po visą lėktuvą išbarstytus, „sugaudyti“ ir suvaldyti mūsų balsus. Bet, nepaisant užsikimšusių ausų (skridome beveik 10 km aukštyje), dainą „Kur giria žaliuoja“ pavyko mums sudainuoti gana tvarkingai, nes sulaukėme Skaityti daugiau →

Spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija gavo iš Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma. Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Leidinį, kuris kitais metais švęstų 60-ąjį jubiliejų, matyt, tektų uždaryti. Tokia padėtis ypač stebina, kai Lietuvoje lenkų tautinei mažumai, padedant Lietuvos Vyriausybei, rugsėjo 17 d. pradėta transliuoti specialioji TV programa „TVP Wilno“.

Taip pat Lenkijos lietuvių drugijos projektui „Einamoji Lenkijos lietuvių draugijos veikla 2020 metais“ ministerija planuoja sumažinti 11 tūkstančių zlotų, tai būtų praktiškai Draugijos veiklos žlugimas, lėšų trūktų net buhalterinėms paslaugoms, nekalbant apie LLD būstinės Seinuose ir Suvalkų „Vienybės“ klubo išlaikymą.

This slideshow requires JavaScript.

Dalia Astrauskienė

Spalio 5 d. Seinų „Lietuvių namuose“ vyko XVII kapelų šventė – Seinai 2019. Tradiciniame, muzikines tradicijas puoselėjančiame renginyje skambėjo lietuvių liaudies instrumentinės ir vokalinės muzikos kūriniai. Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Jau beveik įpusėjo spalis. Kultūrinių renginių mūsų krašte ėmė mažėti, nors nepasakysi, kad niekas nevyktų – štai spalio 5 d. Seinuose vyko žiūrovų mėgstamiausias renginys ­– Kapelų šventė, o Punske laukiama ne ką mažiau populiarios Šeimos šventės.

Tačiau spalį pagrindinė šventė – Mokytojų diena.  Lietuvoje ji minima spalio 5 dieną, pagal UNESCO. Lenkijoje įprasta mokytojus ir mokyklos darbuotojus sveikinti spalio 14 dieną per Nacionalinės edukacijos dieną. Šventės šventėmis, tačiau kaip tik spalio mėnesį vėl mokytojai Skaityti daugiau →