Elena Grigutienė Sarajeve

Jurgita Stankauskaitė

Netiesa, kad gražiausias gyvenimo laikotarpis yra jaunystė, o sulaukus 30-ies jau reikia rištis skepetą ant galvos. Netiesa, kad tik Vakaruose vidutinio amžiaus žmonės gali leisti sau daugiau, lavintis, mokytis ar keliauti. Šiandien Vakarai esame mes ir nieko keista, jeigu žila kaimynė pasitrumpino sijoną ir išskrido į saulėtąją Kaliforniją gerti šampano. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis yra savotiškai žavus. Tuo įsitikinti gali kiekvienas, kuris mėgaujasi savo, ne kito gyvenimu. Šiuolaikiškų, subrendusių moterų esama ir mūsų krašte. Nereikia jų ieškoti spalvotuose žurnaluose. Elena Grigutienė iš Kampuočių kaimo – naujųjų laikų, savo svajones pildanti ir gražiausius kiekvienos Skaityti daugiau →

„Aušros” inf.

2019 metų rugsėjo 24 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose vyko konsultacija su gyventojais. Nors susitikimas su Lenkijos geležinkelių (PKP) atstovais surengtas labai nepatogiu laiku – 13 val., kai dauguma žmonių yra savo darbovietėse, susirinko pilna kultūros namų žiūrovų salė.

Geležinkelininkai pristatė tris „Rail Baltica“ vėžių variantus (160, 200 ir 250 km/h greičiams). Trečiasis variantas, kai vėžė eitų per Punsko miestelį, šalia Morkaus gatvės. Čia iškiltų ir traukinių stotis. Susitikimo metu paaiškėjo, kad pastarasis variantas yra jiems pats priimtiniausias Skaityti daugiau →

Oskaras Milašius

Janina Macukonienė

Šiemet buvo minimos „Seinų sukilimo“ šimtosios metinės ir lyg kas verčia ieškoti vis naujų, patikimų, šaltinių apie anų laikų istorinius įvykius, kad galėtume atremti neteisingus kaltinimus ir apginti mūsų tautos orumą. Tai, ką pavyko surasti apie mūsų krašto kovotojus, su ginklu rankose ginančius Suvalkų trikampį, jau pristačiau š. m. „Aušros“ 8 nr. (pasinaudojau pirmiausia G. Lučinsko knyga „Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais“). Apie ginkluotus susirėmimus mūsų krašte nieko naujesnio man prieinamuose šaltiniuose jau nepavyko surasti (apie tai įdomių dalykų „Aušroje“ pateikia pats minėtos knygos autorius). Bet ieškodama informacijos įdėmiai perskaičiau, tarp kitko, Gintauto Šapokos sudarytą knygą „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“. Šiame 2013 m. „Vorutos“ išleistame leidinyje perspausdinti iš tarpukaryje leidžiamo žurnalo „Trimitas“ liudininkų atsiminimai, kuriuose rašoma, kaip vyko politinė kova dėl lenkų okupuojamų Lietuvos žemių, dėl jos, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimo tarptautinėje arenoje, o visų pirma kaip buvo užgrobtas Vilnius, kokia klastinga buvo okupanto politika, ir kaip abiejų pusių politinė kova atsispindėjo spaudos puslapiuose. (Apie susirėmimus spaudoje daug rašo Viktoras Biržiška, vienas aktyviausių tuometinio Vilniaus lietuvių žurnalistų, kalintas už savo veiklą ir patyręs daug persekiojimų.) Minėtoje knygoje rašoma taip pat apie prof. Mykolo Romerio poziciją Lietuvos–Lenkijos konflikte, apie švietimo problemas okupuotame Vilniuje, Skaityti daugiau →

nuotrauka iš: www.thegreatcoursesdaily.com

Petras Maksimavičius

Viktoras E. Franklis (1905–1997), medicinos ir filosofijos daktaras, Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. Sukūrė „logoterapijos ir egzistencinę analizę“. Dėstė Harvardo, Stanfordo, Dalaso ir Pitsburgo universitetuose. Parašė 32 knygas, kurios išleistos 34 kalbomis. Angliškoji knygos „…vis vien sakyti gyvenimui TAIP“ versija išleista milijoniniais tiražais ir įtraukta į „įtakingiausių knygų“ Amerikoje dešimtuką. Neseniai į mano rankas pateko šio autoriaus knyga „Žmogus ieško prasmės“. Recenzentai rašo, kad Skaityti daugiau →

iš: sejny.net

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Jau mėnuo praėjo nuo vadinamojo Seinų sukilimo, kuris taip iškilmingai ir trankiai paminėtas Seinuose. Beje, www.radio.bialystok.pl pranešė, kad Krasnapolyje atidengtas paminklas Seinų sukilimo didvyriams – jis „primena, kad šis kaimas pirmas išlaisvintas iš lietuvių okupacijos“. Seinuose ant Vyskupų rūmų iki dabar kabo plakatas su užrašu „Seinų žemė sveikina pergalingo sukilimo jubiliejaus minėjimo dalyvius“. Skaityti daugiau →

Alicija Zimnickaitė

Alicija Krakauskienė

Menas pažadina protą, praskaidrina sielos gelmes, suteikia poilsio širdžiai. Menas paguodžia ir nuramina. Visą tai galima buvo pajusti rugpjūčio 11 d. meno galerijoje po atviru dangumi – Alicijos Zimnickas (Zimnickaitės), kilusios iš Punsko krašto, dabar gyvenančios Anglijoje, tapybos parodoje „Paveikslai ant kluono durų“.

Tą dieną Alicijos kūriniai papuošė Vaitakiemio buvusią Žagarskų, dabar Gražinos ir Vytauto Berneckų, senąją sodybą. Jau tik pasukus keliuku į kiemą, ant beržo šakų mįslingai pakibę ratai ir užrašas „Žagarė“ pranešė atvykusiajam apie neįprastą parodą. Kiek toliau sugriuvusio molinio tvarto durų skliautuose pakibęs senas dviratis su senomis knygomis dėžutėje, ant rankenos pakabintas gėlėtas rankinukas, seni dviračio ratai, papuošti iš žolynų nupintais vainikais, tik įrodė šios meno galerijos išskirtinumą. O praverti seno namo langai ir durys kvieste kvietė užeiti į vidų ir susipažinti su menininkės Skaityti daugiau →

Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ

Božena Bobinienė

2019 m. rugsėjo 1 d. po vidudienio maldos Šv. Petro aikštėje Šventasis Tėvas pranešė, kad konsistorijoje, kurią rengiasi sušaukti spalio 5–ąją, į Kardinolų kolegiją priims trylika naujų kardinolų. Tarp jų paminėtas ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ. „Melskime už naujuosius kardinolus, kad patvirtindami savo priklausymą Kristui padėtų man vykdyti Romos vyskupo tarnystę dėl visos ištikimos Dievo tautos gerovės“, – tądien sakė popiežius Pranciškus.

Sigitas Tamkevičius yra ketvirtasis Šv. Romos Bažnyčios kardinolas iš Lietuvos. Pirmasis dvasininkas, kuriam XVI a. pabaigoje šį titulą suteikė popiežius Grigalius XIII, buvo Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila (1556–1600). Vėliau, praėjus keliems šimtmečiams, 1988 m. gegužės 29 d. kardinolu tapo Vincentas Sladkevičius – Kaišiadorių vyskupijos apaštalinis administratorius, vėliau – Kauno arkivyskupas. Jį kardinolu pakėlė popiežius Jonas Paulius II. Šis Šventasis Tėvas kardinolo titulą Skaityti daugiau →

Viešas demonstravimas. Seinai, 2019

Petras Maksimavičius

Lietuvoje gyvenantis pažįstamas paėmė į rankas „Aušrą“ ir nustebo. „Nuotraukos lyg Baltijos kelio laikais darytos“, – sako. Jo nuostabą sukėlė daug nuotraukų, kuriuose trispalvės ir tautiniai rūbai. Taip jau nutiko, kad į rankas paėmė „vasarišką“ „Aušros“ numerį, kuriame aprašomas Lietuvos himno giedojimas mūsų krašte, Joninių šventimas ir pan. Kita vertus, jeigu būtų pavartęs kitus „Aušros“ numerius, taip pat būtų atradęs nemažai patriotinių akcentų – daug daugiau nei Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose ar laikraščiuose.

Parašyti apie tai paskatino Lietuvos žinių portaluose Skaityti daugiau →

Asta Pečiulienė

2019 m. rugpjūčio 10–20 d. Punsko lietuvių kultūros namų tautinių šokių grupė „Vyčiai“ dalyvavo Tarptautinių šokių festivaliuose Serbijoje. Kad programa būtų įvairesnė, o ir persirengti laiko užtektų, į šią kelionę pasikalbinome gerus ir senus mūsų bičiulius, su kuriais nuo 2013 m. dalyvaujame įvairiuose festivaliuose pasaulyje – Alytaus kultūros ir komunikacijos kamerinį chorą „Varsa“ (vad. Vidas Simanauskas).

Į Serbiją vykome autobusu, skristi lėktuvu nebuvo įmanoma dėl to, Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Ir vėl ilgėja vakarai, orai darosi žvarbesni.. Prasidėjo mokyklinė rutina, ūkininkai šiemet skundžiasi prastu derliumi dėl sausros, tačiau jų darbų įkarštis dar nesibaigė. Rugsėjį įprastai grybavimo metas, tačiau dar vis negirdėti, kad mūsų miškuose būtų užderėję grybų.

Visuomenėje mažiau renginių, po Žolinės atlaidų lyg ir pasibaigia kultūrinio gyvenimo sezonas. Punsko lietuvių kultūros namų choreografinis sambūris sugrįžo iš koncertų turo Serbijoje, o Klojimo teatras jau irgi kelyje namo iš Kanados.

Seinuose lenkų visuomenė Skaityti daugiau →