Krepšinio turnyro Punske dalyviai

2019 m. kovo 15 d. Punske vyko krepšinio turnyras Pasaulio lietuvių taurei laimėti. Turnyre dalyvavo Kauno Kovo 11-osios gimnazijos, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Suvalkų technikos mokyklos ir Punsko Kovo 11-osios licėjaus komandos.

Pirmame pusfinalyje susitiko Punsko ir Kauno komandos. Po atkaklios kovos rezultatu 59:39 varžybas laimėjo Punsko komanda, kuri pateko į finalą. Antrame pusfinalyje susirungė Alytaus ir Suvalkų mokyklų komandos: vyko dar atkaklesnė kova ir nugalėtojas paaiškėjo tik paskutinę varžybų minutę – rezultatu 49:48 pergalę šventė svečiai iš Alytaus. Skaityti daugiau →

Kilimas „Anapilis“

Vytautas Pečiulis

Nors pasiekė liūdesinga žinia, kad Punsko krašte mirė Anelė Maksimavičienė, vis dėlto dėkojame Visagaliui, kad leido Jai sulaukti garbaus amžiaus. Ilgiausią Punsko krašto istorijoje amžių nugyvenusi Velionė paliko didelį kraitį ir tautodailės skrynioje, tad kilo mintis jį tinkamai įamžinti, nes Velionė žymių pėdsakų įspaudė ne tik Punsko krašte, bet ir Kanados lietuvių gyvenime.

Kas Ją sieja su „Anapilio“ lietuvių sodyba? Čia yra likęs žymus jos tautodailės palikimas. Tuometis klebonas kun. Petrui Ažubalis, vadovavęs „Anapilio“ sodybos statybos darbams, baigus pagrindinį pastatą, sumanė, kad neprošal būtų ant didelės sienos prie pagrindinio įėjimo pakabinti ką nors iš lietuviško meno. Sumanytam projektui apsvarstyti pasikvietė Kanadoje gyvenančius žinomus tautodailininkus Antaną ir Anastaziją Tamošaičius. Antanas Tamošaitis parengė brėžinį ir pasiūlė kabinti kilimą „Anapilis“. Kun. Petras Ažubalis mielai tokiam sumanymui pritarė, tad jam įkūnyti reikėjo rasti šią sritį išmanantį žmogų. Tautodailininkas prisiminė savo buvusią mokinę Anelę Maksimavičienę iš Suvalkų trikampio, su kuria bendravo. Dailininkas prisiminė jos gabumus, kai ji mokėsi prieš karą okupuotame Vilniuje Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Per žiemą pasiilgome gyvybės, todėl nenuostabu, kad džiugina kiekvienas grįžęs gandras ar krykštaujanti gervė, pražydusi žibuoklė ar prasiskleidęs krokas. Bundanti gyvybė teikia vilties, energijos, nors dažnai jos trūksta pavasarį – kai kūnas dar neprisitaikęs prie aktyvesnio gyvenimo, kai šitaip trūksta saulės spindulių. Pavasaris – dainomis ir poetų posmais gausiausiai apipintas metų laikas. Ir štai jis atėjo! Tad sveikinu su pavasariu, kaitria saule, gera nuotaika ir artėjančiomis šv. Velykomis. Velykos – pati didžiausia šventė, simbolizuojanti prisikėlimą, Skaityti daugiau →

Balstogės rotušė. Palenkės muziejus iš: fotopolska.eu

Pranešame, kad š. m. balandžio 12 d., 18.00 val. Balstogės miesto rotušėje (Rynek Kościuszki 10) vyks parodos, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui paminėti atidarymas. Parodą parengė Trakų istorijos muziejus.

Renginio metu koncertuos Suvalkų lietuvių jaunimo vokalinis ansamblis.

Visus Balstogėje gyvenančius lietuvius kviečiams susirinkti anksčiau: 17.00 val. vyks susitikimas, kurio metu aptarsime galimybes vystyti lietuvišką veiklą Balstogėje.

LR konsulatas Seinuose

„Žiburio“ vaikų darželio „Žiburiukai“

Alicija Krakauskienė

Teatras būna panašus į bičių avilį, o bitės sodui suteikia darnos, tad pirmąją pavasario dieną Seinų „Lietuvių namai“ virto didžiuliu bičių aviliu, kuriame dūzgė daugiau kaip 100 mažesnių ir kiek didesnių bitučių. Tądien vyko jau 28-asis Lenkijos lietuvių draugijos rengiamas Vaikų teatrų festivalis, kuriame dalyvavo mažieji artistai iš Punsko, Seinų, Vidugirių mokyklų ir svečiai iš Lietuvos, iš viso 9 teatro grupės.

Pirmieji scenoje pasirodė Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos pradinukų teatro studija Skaityti daugiau →

Jurgita Stankauskaitė

Jurgita Stankauskaitė

Laisvai samdomas darbuotojas (laisvasis, neetatinis, savarankiškai dirbantis darbuotojas, vykdantis individualią veiklą – red.) – dar vadinamas „freelanceriu“ (iš anglų kalbos). Pastaroji sąvoka visuomenėje vartojama daug dažniau. Sakoma, kad geriau skamba, todėl ne itin noriai pavartojamas lietuviškas atitikmuo. Taip pat sakoma, kad „freelanceris“ – nelabai suprantama sąvoka, ypač vyresniajai kartai, ir atvirkščiai – kalbantis su jaunimu apie laisvai samdomus darbuotojus, jie ne iš karto supranta, kas turima omenyje. Būtina paminėti keistą dalyką, jog yra tekę ir trisdešimtmečiams aiškinti, kas yra „freelanceris“, nors jau keliolika metų laisvai samdomų darbuotojų skaičius tik auga. Statistika pranašauja, kad iki 2020 metų jie sudarys Skaityti daugiau →

1991 m. „Aušros” viršelis

Petras Maksimavičius

Praėjus beveik 30 metų, Vilniaus apygardos teismo kolegija paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų metų sausio mėnesio įvykių. Tų metų sausio 13 dienos naktį, sovietų kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos pastatą, žuvo keturiolika žmonių, 32 sunkiai sužeisti, dar per tūkstantį buvo kitaip sužaloti. Visi 67 kaltinamieji 2019 m. kovo 27 d. pripažinti kaltais.

Daugelis mūsų prisimename to meto įvykius. Jie pakeitė Lietuvos likimą, tačiau taip pat paveikė Lenkijos lietuvių bendruomenę. Vartydami ano meto įvykių kronikas pastebime šio krašto lietuvių susitelkimą ir bendrumą su okupacijai besipriešinančiais Lietuvos piliečiais. Tai nebuvo vien spoksojimas į televizorių ekranus. Tai buvo konkretūs veiksmai, kurių ėmėsi Seinuose, Punske, Suvalkuose ir kitur Lenkijoje gyvenantys lietuviai: piketai prie Rusijos ambasados, peticijos, laiškas JAV prezidentui… Drįsčiau sakyti, kad tai buvo stiprios ir atkaklios bendruomenės balsas. Apie tai parašysiu vėliau. Grįžkime prie neseniai paskelbto Vilniaus teismo nuosprendžio.

Kaip jau minėjau, kovo 27 d. Vilniuje paskelbtas istorinis teismo sprendimas, kuris parodo, jog Lietuvos valstybė neužmiršo savo gynėjų Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Visų pirma sveikinu Jus su praėjusiomis šventėmis: Kovo 11-ąja, t. y. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, bei kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Beje, antroji šventė, turint omeny unikalų pasauliniu mastu reiškinį, koks buvo knygnešystė, yra ne mažiau svarbi lietuvių tautai. Knygnešiai vedė mus į Vasario 16-ąją, o ši data visą sovietmetį išlikusi tautos atminty atvedė iki Kovo 11-osios, iki šiandienos Lietuvos. Toks istorinis tęstinumas. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir neturinčią pasaulyje atitikmenų. Beje, pačios sąvokos „knygnešys“ neįmanoma išversti į kitas pasaulio kalbas, Skaityti daugiau →

olimpiados dalyviai

Viktorija Grigutytė

Šių metų kovo 8–9 dienomis vyko X lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Jau antrus metus iš eilės ji buvo organizuojama Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje. Gimtosios kalbos gebėjimus ir literatūros žinias pasitikrinti čia atvyko 9–12 klasių moksleiviai. Užsienio mokyklų grupėje varžėsi mokiniai iš Lenkijos, Skaityti daugiau →

Julijonos Pečiulienės kapas Kanadoje

Vytautas Pečiulis

Kiekvienais metais po Vėlinių išleidžiamuose „Aušros“ numeriuose randame kertelę „Išėję negrįžti“, kur aprašomi per metus iškeliavę į amžinybę žmonės. Man kilo sumanymas parašyti apie savo kraštiečius, likusius amžinai ilsėtis Kanadoje. Kanados lietuvių Anapilio sodyboje yra Šv. Jono lietuvių kapinės, kur palaidota daugiau kaip penki tūkstančiai tautiečių. Pažvelgus į paminkluose esančius įrašus, randamas gražus būrelis kilusiųjų iš Suvalkų trikampio. Labiausiai įstringa praeiviams netoli kapinių kelio esančio paminklo įrašas: „Kaip aš troškau ilsėtis Punsko kalnely, kur mano kapas žvelgtų į takelį, kuriuo vaikystėje vaikščiojau, o jaunystėje su vėjeliu skrajojau.“ Tai Julijonos Pečiulienės paminklo įrašas. Šį posmelį ji pati sukūrė ir dažnai kartodavo, kad nori atsigulti amžinajam poilsiui po gimtuoju dangum, prie savo vyro, tėvų ir protėvių.

Kiekvienam iš to krašto kilusiam atrodo, kad gimtinėje būtų geriau rasti vietą amžinajam poilsiui. Kapinėse apima jausmas, kad čia antroji Lietuva, nes dauguma palaidotųjų yra lietuviai. Esą ir svetimtaučių, bet tik todėl, kad šeima buvusi mišri. Kapinių taisyklės nurodo, kad svetimtaučiai gali būti čia palaidoti, jeigu vienas iš šeimos narių yra lietuvių kilmės. Skaityti daugiau →