Aušra Nr. 15-16/2024
red.
Pavasario vėjai
Rytis Motiejūnas
Žiema šiemet sugriuvo anksčiau, nei tikėjomės. Nors kovą ir balandžio pradžią kraštą košė žvarbūs, stiprūs vėjai, sniegas nutirpo dar kovą, o namo sugrįžę gandrai ėmė rūpintis savo lizdų priežiūra ir būsimais vaikais. Įsidrąsinę žmonės patikėjo, kad šaltis jau negrįš, kai kurie ėmė kasti daržus. Tik šv. Velykų išvakarėse oras staiga subjuro, pažerdamas lietų, pereinantį į niaurią šlapdribą.
Politinę Lietuvos padangę ilgai dengė skandalėlių debesys. Su baisiu triukšmu iš Seimo išprašyta viena vos kojas beapšilusi prabangaus džipo ir prašmatnių kailinių savininkė. Skaityti daugiau
Brangūs broliai ir seserys,
sveiki, sulaukę šventų Velykų – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmių! Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10).
„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1), – ragina apaštalas Paulius. Jis kelia mūsų žvilgsnį aukštyn. O psalmės žodžiai skelbia: „Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą“ (Ps 19, 2). Kūrinija taip pat kelia žmogaus žvilgsnį aukštyn, į žvaigždes. Žmogų traukia ir vilioja neišmatuojami toliai, tai, kas nauja, dar neatrasta, nepažinta. Skaityti daugiau
Truputis Velykų apeigų
Eugenija PAKUTKIENĖ
„Madoj buvo talkos seniau ir skolinimai vieni kiciem, ir skerstuvių, duonos nešimai, alia kiaušinius tai reikėjo margycie namie – kad vištos slapikucų nepritupėtų ir pas kaimynus neitų dėc kiaušinių“ (Marytė Klimasarienė). „Mūs viena žąsis dėjo kiaušinius an pabalio – užakijusio ažaro nendrėse. Tį net supėsi, ba po apacu vanduoj. Vadzino, kad deda kinyse. O slapikucai – tai kap prideda ne viščinyki kiaušinių, o deda cik vienoj vietoj pasislėpus viena ar kelios vištos. Tai priperi ir parsiveda po kiek laiko vištukų pulkucį. Tai juos vadzino slapikuciais. Seniau tai ir ugnį skolinosi vieni iš kitų“ (Kastulė Subačienė). Skaityti daugiau
Kalvos slepiasi nuo žmogaus
Šiurpilio piliakalnis. alkas.lt
Jurgita Stankauskaitė
Žmogus – amžinas keliautojas. Nuo tūkstantmečių jis kėlėsi iš vienos vietos į kitą, ieškodamas geresnių ir saugesnių gyvenimo sąlygų. Pirmiausia jam rūpėjo žemės derlingumas, galintis duoti derlių ir išmaitinti gausią šeimą. Po to suradęs savo vietą apsistodavo. Vėliau ji būdavo perduodama palikuonims. Šiandien žmogus nežiūri į žemę. Jis nenori riesti nugaros ir lenkti galvos virš dirvos. Keldamas galvą aukštyn, ieško kelio dangų siekiančiuose miestuose. Žiūrėdamas tolyn, nemato to, kas yra arti. Žengdamas didelius žingsnius, peršokdamas kelis regionus, šalis ar vandenynus, palieka gilią spragą ne tik sau, bet ir kitoms kartoms. Skaityti daugiau
Apie „Žiburį“ Seinų mieste
„Aušros” inf.
Kovo 27 d. policija grąžino „Žiburio“ mokyklai dokumentus, kuriuos buvo paėmusi dėl skundo prokuratūrai, kad atseit Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla pateikdavo melagingą vaikų skaičių, norėdama iš Seinų miesto išvilioti daugiau pinigų. Skundo autorius – „Miesto tarybos narys“, be parašo, be pavardės. Taigi anonimas. Beje, nei vienas Miesto tarybos narys neprisipažįsta rašęs skundą. Augustavo prokuratūra apklausė mokyklos direktorių, tarybos narius ir, kaip rašo laikraščiai, bylos nagrinėjimą nutraukė.
Mieli skaitytojai!
Aušra Nr. 6-2017
Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušros” redaktorė
Pagaliau ne tik sulaukėme kalendorinio pavasario, bet ir saulutė rytais visai neblogai šviečia, o ir vieną kitą gandrą, nors ir suvargusį, jau galima pamatyti. Smagus laikotarpis, teikiantis vilties ir džiaugsmo.
Pavasaris ne tik gamtoje. Atrodo, šviečiant saulei išnyks ir dalis mūsų problemų. Užsitęsęs Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos dotacijų skyrimo laikotarpis pagaliau irgi eina į pabaigą. Jeigu tikėsime patikinimais telefonu, jau kitą savaitę turėtų būti tarp Lenkijos lietuvių draugijos ir Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerijos pasirašytos sutartys dėl „Aušros“ leidimo 2017 metais ir pervedami pinigai leidybai. Bus galima sumokėti uždelstus draudimo mokesčius ir atlyginti žmonėms už darbą. Skaityti daugiau
Pakalbėkime apie istoriją
Petras Maksimavičius
Istorija. Likimas lėmė, kad ši sritis man artima, todėl ir norisi pasidalinti keliomis mintimis apie istorijos įtaką mūsų gyvenimui. Daug kas nemėgsta istorijos. Tiesą pasakius, gilintis į istorinius procesus man taip pat ne visada patinka. Tačiau dažnai pagalvoju, kad vis dėlto kartais verta tai daryti. Vieni sako, kad istorija tai patogus politikų įrankis spręsti savas problemas. Kiti primena, kad ji yra gyvenimo mokytoja. Kas prisimenate istorijos pamokas mokykloje, matyt, taip pat išsakytumėte labai prieštaringas mintis. Vienus tos pamokos įkvėpdavo naujiems darbams (pvz., parašyti eilėraštį), kitiems tai buvo nuobodus, veltui leidžiamas laikas. Nežinau, kaip dabar, bet anksčiau vyravo toks stereotipinis požiūris: istorijos studijas renkasi tie, kas visiškai neišmano matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų. Skaityti daugiau
Lietuvių kalbos olimpiada Anykščiuose
Olimpiados dalyviai
Šiais metais lietuvių kalbos olimpiada vyko Anykščiuose, Antano Baranausko vidurinėje mokykloje. Užsienio lietuviškų mokyklų grupėje dalyvavo 19 mokinių. Jie rašė samprotavimo rašinį, atliko kalbos vartojimo testą, kalbėjo iš anksto pasirinkta tema, deklamavo eilėraštį. Vertinimo komisija patikrino ir įvertino olimpiados dalyvių atliktas užduotis.
Švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomais apdovanoti: Montis Norvaišis, Vasario 16-osios gimnazijos 10 klasės mokinys, ir vyresniųjų grupėje – Aldutė Karaneckaitė, Punsko Kovo 11-osios licėjaus 2 klasės moksleivė. II laipsnio diplomai skirti: Skaityti daugiau
Ji ir vaistažolės
Rima Vaznelytė
Jurgita Stankauskaitė
Ji vaistininkė, dirbanti Druskininkuose. Jai patinka šis darbas. Ji kas dieną rankose laiko tūkstančius tablečių. Nuo gerklės, galvos ar skrandžio skausmo, gripo, slogos ar ausų uždegimo. Ji mato, kad šiuolaikinis žmogus gyvena pasaulyje, kuriame labiausiai tikima stebuklingomis tabletėmis, galinčiomis išlaisvinti kūną iš ligos gniaužtų. Ji sako, kad stebuklai slypi mūsų galvose ir įsitikinimuose. Ji pasakoja, kad, be cheminių vaistų, gamta mums davė vaistažoles, o Dievas – protą, kad mokėtume iš jų pasigaminti natūralų sveikatos eliksyrą.
Kovo 11-oji Punske
Punsko licėjaus mokytojos ir mokiniai
I. G.
Kovo 11-osios minėjimą Punske tradiciškai surengė Punsko Kovo 11-osios licėjus. Malonus netikėtumas – tik įėjus į Punsko lietuvių kultūros namus svečius pasitiko, kaip ir dera Tautinio kostiumo metais, tautiniais drabužiais pasipuošę licėjaus mokiniai ir mokytojos. Kultūros namų salė, kaip ir per kitas valstybines šventes, buvo perpildyta.
Minėjimo scenarijus nusistovėjęs: į sceną iškilmingai įnešta mokyklos vėliava, sugiedotas Lietuvos himnas, direktorė pasveikino svečius, licėjaus mokytojai, iškeliavę anapilin, pagerbti minute tylos. Visi licėjaus mokiniai šventiškai pasipuošę per šią oficialiąją dalį su savo auklėtojais stovėjo scenoje. Skaityti daugiau