Aušra Nr. 15-16/2024
red.
Konkursai
Lenkijos lietuvių draugija kaip kasmet maloniai kviečia mokinius dalyvauti Lietuvos istorijos ir geografijos, dailiojo žodžio, lietuvių kalbos ir literatūros konkursuose.
Dailiojo žodžio konkursas vyks š. m. gegužės 13 d. (penktadienį) Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje.
Lietuvos geografijos konkursas (tema – Lietuvos reljefas) vyks š. m. gegužės 10 d. (antradienį) Seinų „Lietuvių namuose“.
Lietuvos istorijos konkursas (tema – Seinų kunigų seminarija) vyks š. m. gegužės 17 d. (antradienį) Seinų „Lietuvių namuose“. Skaityti daugiau
Lietuviškų mokyklų vadovų susitikimas Hiutenfelde
Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje
Irena GASPERAVIČIŪTĖ
Vokietijoje, Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje, savaitę prieš šv. Velykas vyko užsienio lietuviškų mokyklų vadovų susitikimas. Tokie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos organizuojami seminarai jau tampa tradiciniais. Prieš dvejus metus visi lietuviškų mokyklų už Lietuvos ribų direktoriai buvo suvažiavę į Seinus, pernai susitiko Rygoje, o šiemet Vokietijos lietuviškoje salelėje.
Susirinkusius pasveikino renginyje dalyvavusi LR ŠMM ministrė Audronė Pitrėnienė ir naujai išrinkta Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Marija Dambriūnas-Schmidt. Visų mokyklų vadovai turėjo galimybę pasisakyti, kokie jų vadovaujamų įstaigų pasiekimai, problemos ir iššūkiai. Skaityti daugiau
35 KM ŽYGIS LIETUVOS IR LENKIJOS PASIENIU
Žygio dalyviai
Jurgita STANKAUSKAITĖ
Vakarų Europoje populiaru laisvalaikiu leistis į pėsčiųjų žygius. Jie organizuojami dėl įvairių priežasčių. Labai dažnai norima išbandyti savo ištvermę ir jėgas arba pagaliau pakilti nuo kompiuterio stalo ir imtis aktyvios, sveikos veiklos. Kartais žygiais siekiama visai kitų tikslų, pavyzdžiui, pažinti kraštą iš arčiau, kojomis pajusti kiekvieną kaimo duobę, kupstą ar balas. Norint pažinti gamtą, nepatartina sėsti prie automobilio vairo ir stebėti iškreiptą aplinkos vaizdą pro purviną langą. Ką gi ten pamatysi? Nei grožio, nei naudos.
Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 98-ųjų gimimo metinių minėjimas
Adolfas Ramanauskas – Vanagas
Gintaras LUČINSKAS
Kovo 4 d. Alytuje vyko renginiai Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 98-osioms gimimo metinėms paminėti ir Lietuvos partizanams pagerbti.
Šventė prasidėjo rytą Alytaus Putinų gimnazijoje, kurioje moksleiviams istorijos pamoką „Partizaninis karas Dzūkijoje“ vedė Varėnos rajono savivaldybės meras, istorikas Algis Kašėta. Jis pristatė Dainavos apygardos partizanų vadus, kovų prasmę ir reikšmę, žmonių pasiryžimo ir apsisprendimo svarbą. Europos istorijoje Lietuvos partizanų kovos yra išskirtinis reiškinys, nes truko ilgai, su dideliais nuostoliais. Panašiai vyko tik Vakarų Ukrainoje. Dzūkijoje pasipriešinimas prasidėjo anksčiausiai – 1944 m. ankstyvą rudenį.
Mielieji, sveikiname Jus visus su šventomis Velykomis!
Ar pasikeis gatvių pavadinimai?
Seinai
Petras MAKSIMAVIČIUS
Viena pagrindinių gatvių Seinuose pavadinta Zavadzkio vardu (ul. Zawadzkiego). Kas tas Aleksandras Zavadzkis (Aleksander Zawadzki)? Gimė 1899 m. Pietų Lenkijoje, mirė 1964 m. Varšuvoje. Šio asmens biografija labai turtinga. 1918 m. dalyvavo lenkų ir bolševikų kovose ties Lvovu, taip pat karo veiksmuose Suvalkijoje. Karinį žygį baigė Suvalkuose, kur 1921 m. perkeltas į rezervą. Sugrįžęs iš karo įsijungė į komunistinį judėjimą. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo ideologinį darbą Lenkijos liaudies kariuomenėje, gavo net generolo laipsnį, du kartus (1949 ir 1950–1952 m.) ėjo vicepremjero pareigas, kelis kartus išrinktas į Lenkijos Liaudies Respublikos Seimą. Šių „nuopelnų“ pakako, kad buvusi Vengrų gatvė Seinuose būtų pavadinta Zavadzkio vardu.
Algirdui Mačioniui (1928–2016) atminti
Iš kairės: Vytautas Kubilius, Vytautas Grigutis, Elvyra Gibavičienė ir Algirdas Mačionis. 1986 m.
Eugenija PAKUTKIENĖ
Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės eina ir išeina, tačiau nuo jų nusidriekia šviesa… Ir atminty gyvi išlieka.
Su kasdien vis skaistesne saule vasario 27 d. Anapilin iškeliavo saviveiklininkas, uolus giesmininkas, dainininkas Algirdas Mačionis. Giesmė ir rožančius jam buvo kelrodžiai. Likimas Algirdui padovanojo gerą balsą, tad giedojo visur, kur tik prireikė. Jis taip pat vienas pirmųjų paminklo prie Lietuvos karių kapų Seinų naujosiose kapinėse statybos iniciatorių ir prižiūrėtojų. Algirdas – tai dar vienas pasitraukusiųjų iš gyvųjų tarpo kovotojų dėl lietuviškų mišių.
Netrukus Jus pasieks naujas „Aušros“ numeris
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” vyr. redaktorė
Mieli skaitytojai!
Vasaris ir kovas mokyklose daugiausia skiriami Lietuvos šventėms paminėti. Kiekvienoje lietuviškoje mokykloje vyko renginiai, minėjimai. Mūsų jaunimas aktyviai įsijungė į Lietuvoje paskelbtas Kalbos dienas: dalyvavo Lietuvių kalbos olimpiadoje Palangoje, konkurse „Švari kalba – švari galva“, skaitymo konkursuose ir pan. O atėjus kovo 11 d. visos mokyklos, pasirinkdamos įvairias formas, paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines. Šiemet mūsų krašto jaunimą pasikvietė Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio mokykla. Dalyviai grįžo kupini kuo puikiausių įspūdžių. Šioje „Aušroje“ galite pasiskaityti apie Kovo 11-osios minėjimų akimirkas. Skaityti daugiau
„Šaltinio“ puslapiuose
„Šaltinio” redaktorius Juozapas Laukaitis
Petras VITKAUSKAS
Pernai „Aušros“ leidykla išleido 158 psl. knygą „XX a. pradžios lietuvių gyvenimas „Šaltinio“ puslapiuose“. Jos sudarytojas – gerai pažįstamas mūsų krašto bičiulis, „ambasadorius“ Jonas Juravičius. Knygos leidimą finansavo Lenkijos administravimo ir skaitmeninio ministras.
Tai nepakartojamas rinkinys straipsnių ir žinučių, paskelbtų 1906–1914 m. Seinuose leistame „Šaltinyje“, kurio tiražas pasiekė 15 tūkst. egz. Tai mūsų krašto istorijos „šaltinių“ platus spektras, matytas to meto žurnalistų, visuomenės veikėjų ir bendradarbių akimis. Šie žmonės žadino lietuvių tautinį gyvenimą, švietimą, kėlė dorovę ir kultūros lygį. Seinai XX a. pradžioje išgyveno tarsi aukso amžių, žadindami ir skleisdami Dzūkijoje ir Suvalkijoje lietuvybę. Visa tai vyko per įkurtą 1906 m. „Šaltinio“ spaustuvę bei stiprų tautinį ir intelektualinį užnugarį, kuris buvo Seinų kunigų seminarija su savo profesūra ir klierikais iš lietuviško krašto. Skaityti daugiau
Kultūra ir nauja politika
Politinis mitas
Petras MAKSIMAVIČIUS
Jeigu kam nors atrodo, kad kultūra nieko bendro neturi su politika – klysta. Tai tarpusavyje glaudžiai susiję dalykai nuo tų laikų, kada atsirado valstybės, kaip politinės organizacijos, samprata. Kultūra ir kryptingas kultūrinio aktyvumo palaikymas visais laikais, nepaisant valstybės santvarkos, buvo laikomas geru įrankiu formuoti žmonių mąstyseną arba tam tikras elgesio normas. Kiekviena naujai susiformavusi valdžia stengdavosi to neužmiršti.
Rašyti apie kultūrą kaip efektyvų politinį įrankį paskatino vykstančios diskusijos, kokia turėtų būti Lenkijos kultūrinė politika, kokie nauji prioritetai ir kaip ta politika paveiks mūsų kasdienį gyvenimą. Bet apie tai šiek tiek vėliau.