Petras Maksimavičius

Vis labiau aštrėjant karo ir ekonominių pabėgėlių priėmimo Pietų ir Vakarų Europoje klausimui, Lenkijos Vyriausybė nusprendė pagreitinti tautiečių repatriaciją į Lenkiją. Ateinantiems metams šiam reikalui nuspręsta skirti 30 mln. zlotų bei suteikti papildomą paramą savivaldybėms, kurios nuspręs priimti repatriantus. Tai žymus lėšų padidinimas, kadangi šiems metams buvo skirta perpus mažiau – apie 14 mln. zlotų.

Repatriacijos klausimas, kaip numatė įstatymų leidėjai, susijęs su lenkais, gyvenančiais Rytuose, daugiausia Kazachstane, tačiau taip pat kitose buvusios Sovietų Sąjungos „azijinės“ dalies respublikose. Procesas prasidėjo 1997 m. ir nuo to laiko į Lenkiją gyventi persikėlė apie 7 tūkstančius žmonių.

Prieš metus Valstybės kontrolė (lenk. NIK), tyrusi, ar biudžeto lėšos šiam tikslui naudojamos racionaliai ir ar jomis nepiktnaudžiaujama, paskelbė, Skaityti daugiau →

LR konsulatas Seinuose

Nuo birželio 23 d. Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovu dirbti atvykęs Lietuvos diplomatas, ministras patarėjas, dvi kadencijas buvęs LR Seimo narys Vaclav Stankevič. Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams kalbamės apie jo prioritetus ir tikslus dirbant šiame krašte.

Irena Gasperavičiūtė: Kodėl būtent Seinai?

Vaclav Stankevič: Penkerius metus dirbau generaliniu konsulu Karaliaučiuje, taigi tas kraštas visai netoli jūsų. Ne kartą girdėjau ir skaičiau apie Punską, Seinus, apie šio krašto lietuvių pastangas išsaugoti savo tapatybę. Žinau, kaip istoriškai Lietuvai šis kraštas yra svarbus. Grįžęs iš Karaliaučiaus vienus metus dirbau Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje, tačiau man labiau patinka tiesioginis darbas su žmonėmis, važinėti į susitikimus, kalbėtis. Taigi kai sužinojau, jog išėjus Vidai Montvydaitei dirbti į Tautinių mažumų departamentą Seinų konsulatui reikia vadovo, pasisiūliau. Skaityti daugiau →

„Aušros” vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė

Mieli skaitytojai!

Spalio mėnuo. Kuo jis galėtų būti ypatingas, kai vis šalčiau ir šalčiau, o saulutės spindulį vis rečiau ir trumpiau galim regėti? Tačiau spalis puikus savo spalvomis ir giedru dangumi. Šį mėnesį jau labai rimtai mokiniai mokslus kremta. Taigi ir „mokyklinės“ šventės švenčiamos: spalio 5-oji UNESCO iniciatyva paskelbta Tarptautine mokytojų diena (ji švenčiama ir Lietuvoje), o spalio 14-oji Lenkijoje – Nacionalinės edukacijos diena. Taigi galima sakyti, kad spalis – mokytojų mėnuo.

Pažvelgę į mūsų bendruomenę pastebėsime, kad mokytojai – didžiausia išsilavinusi visuomenės grupė. Skaityti daugiau →

Jurgita Stankauskaitė

Tėvynė. Meilė. Tėvynė ir meilė. Meilė tėvynei. Dviejų žodžių derinys skamba labai paprastai, bet jo gyvumą žmoguje nusakyti nelengva. Pabandykime patys sau atsakyti į klausimą, kas yra meilė tėvynei, kaip ją suprantame. Tikriausiai ilgai mąstytume, kol rastume tinkamus žodžius. Gal tai atsakomybės ir pagarbos jausmas kraštui, kuris nėra tik paprastas žemės lopinėlis? Į šiuos klausimus labai dažnai bandoma atsakyti mokykloje, rašinėliuose, mokslo darbuose, tyrimuose, televizijoje, koncertuose… Visur. Tačiau nukopijuoti kitų išreikštas mintis lengviau nei pačiam rasti atsakymą.

Gražus jausmas gimtajam kraštui visais laikais buvo išreiškiamas žodžiais ir veiksmais. Skaityti daugiau →

Vilnius, Gedimino pr.

Kol piliečiai bando susiskaičiuoti šios keistokos vasaros derlių, o politikai pradeda savo rudens sesijos darbus, gamta žeria turbūt paskutinius šilumos pliūpsnius. Malonusis metų laikas pasibaigė, o kad jau ruduo, primena tik tušti gandralizdžiai ar vienas kitas į pietus neišskridęs gandras. Dažniausiai tai būna koks nors raišas „nabagas“, savo gentainių nepriimtas į būrį. Ar jis sulauks pavasario? Galbūt, jei jį priglobs geri žmonės. Vieną tokį šlubį teko išvysti ant Šiluvos bažnyčios šventoriaus tvoros.

Paskutinėmis savaitėmis Lietuvoje buvo tik dvi visuotinai aptariamos temos. Tai krepšinis ir pabėgėliai. Sporto tema netikėtai daugeliui pasibaigė beveik sėkmingai. Mūsų krepšininkai, ekspertų nurašyti dar prieš Europos čempionato pradžią, netikėtai iš jo atsivežė ne tik kelialapį į Rio de Žaneiro olimpiadą kitąmet, bet ir sidabro medalius! Nors po pralaimėto finalo atbudo ir niurzgliai, tačiau beveik visas rungtynes sunkiai laimėdavusi rinktinė tikrai verta pagyrimo. Skaityti daugiau →

Lietuvių prieglauda Seinuose.

Su a. a. Kastule Žukauskiene dažnokai aplankydavome vienuolių prieglaudoje Seinuose daug metų gyvenančią Veroniką Kazlauskaitę. Ji eidavo bažnyčion, užeidavo „Aušros“, apsipirkdavo parduotuvėse, gamindavosi sau maistą. Tik kai vienąkart vos nepakliuvo po automobiliu, pasirodė, kad sutrikusi moters rega. Dabar Veronika išvis jau menkai mato, jai labai reikalinga globa.

Su prieglauda ši smulkutė, bet drąsi ir protinga moteris susijusi nuo ankstyvos vaikystės. Ji kažkiek gyveno Burbiškių kaime. Motinai mirus, įsidarbino Seinuose. Gavusi užtarnautą pensiją apsigyveno name, kur kažkada buvusi lietuvių vaikų prieglauda, kurioje Veronikai teko gyventi ankstyvoje vaikystėje, mirus tėvui. Ji ne sykį gražiai pasakodama sugrįždavo praeitin. Porindavo, kaip mokytoja paimdavo ją, jauniausią prieglaudos vaiką, ir veždavosi į Žagarius. Skaityti daugiau →

Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientai ir mokytojai. 2015

Tryliktasis piligriminis ­žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą vyko š. m. rugsėjo 4–6 dienomis. Keliavo apie 600 piligrimų, nepaisydami, kiek kilometrų reikės įveikti pėsčiomis. Jau tapo tradicija, kad šioje šventkelionėje dalyvauja ir Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientai. Šiemet pasiryžo keliauti 16 trečiokų (iš 36) ir jų auklėtojai Irena ir Alvydas Nevuliai. Šis žygis – tarsi mūsų bendra malda prieš labai svarbius abitūros egzaminus.

Autobusu iš Punsko atvykome prie Kryžių kalno. Čia pastatėme mūsų atvežtą kryžių, kuriuo tarsi įkūnijome savo intencijas. Prisijungėme prie žygio dalyvių ir laimingi su visa minia žmonių keliavome Šiluvos link. Kelias pėsčiomis visiškai neprailgo. Kelionę lengvino ir darė įdomesnę kartu giedamos giesmės, dainuojamos dainos, skanduojami šūkiai. Skaityti daugiau →

Vilkas

Tai buvo pirmas ir tikriausiai paskutinis šiais metais susitikimas su vilkais. Išgyventas nepaprastas vakaras žalčių padangėje, kur, beveik nieko nepažinodamas, jauteisi esąs tarp savų. Tvyrojo draugiškumo, supratimo ir gerumo gaiva. Ten susitiko brolių jotvingių ir prūsų istorijos alkani vilkai. Jie nevaikščioja keturiom ir nieko nepuola. Slepia savyje paslaptingumą, bet mielai juo pasidalina su kiekvienu, susidomėjusiu jų gyvenimo būdu, laisvalaikiu ar net svajonėmis. Be galo sunku nupasakoti, ką reiškia pirmą kartą pažvelgti vilkui į akis ir klausytis jų bėgančios gaujos aido, kuris girdimas tik kitapus ugnies liepsnų. Skaityti daugiau →

Seinai, 2015

Spalio 7 d. LR konsulato vadovas Vaclavas Stankevičius į konsulatą pakvietė Lenkijos lietuvių visuomeninių organizacijų ir įstaigų vadovus. Susitikimo metu aptarti aktualūs Lenkijos lietuvių bendruomenei klausimai. Kalbėta apie švietimo reikalus, kultūros puoselėjimą, istorinio paveldo įamžinimo problemas, leidybinius planus. Diskutuota, kaip Lietuvos institucijos galėtų efektyviau padėti bendruomenei spręsti įvairias iškylančias problemas. Susitikimo dalyviai sutarė, kad tokio pobūdžio susitikimai labai reikalingi ir bus reguliariai rengiami.

LR konsulato Seinuose info.

Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms.

(A. Čechovas)

Kai kas patiria nesėkmę, netektį – liūdime kartu su juo. Kai pasiekiamas laimėjimas – tai džiaugsmas ne vien to asmens šeimai, bet ir draugams, pažįstamiems, visai visuomenei. Kaip gražu, kai tėvai vaikams parenka lietuviškas mokyklas. Gimtoji kalba nuo mažens labai svarbi. Siekti viršūnių būna daug lengviau, kai yra pagrindas po kojomis.

Kaip gera, kai gimtojo krašto – Seinijos jaunimas tobulinasi, keliauja, sugrįžta, gražina gimtinę savais pasiekimais ir gerais darbais… Jie skatina ir kitus eiti tokiu keliu, siekti, įgyvendinti savus planus, norus, ugdyti gebėjimus. Štai vienas tokių pavyzdžių, rodantis, kad kukliam kaimo vaikui galima toli nueiti… Skaityti daugiau →