Admin
Mieli skaitytojai,
Gyvendami čia, Suvalkų trikampyje, be jokių tyrimų intuityviai nuspręsdavome, kad kalba yra pagrindinis veiksnys, išsaugantis mūsų bendruomenės gyvybingumą. Todėl buvo kuriamos mokyklos lietuvių mokymo kalba, buvo kovojama už mišias gimtąja kalba, leidžiami lietuviški leidiniai ir knygos. Įtariu, kad santykio su kalba ir sava tapatybe mes mokėmės iš lenkų.
Gal todėl kai kurios Lietuvos valdžios atstovų nuomonės mums sunkiai suprantamos. Šiandien rytą klausiau Lietuvos radijo laidą, kurioje buvo svarstoma, ar Lietuvoje paslaugas teikiantys asmenys privalo mokėti lietuviškai. Pernai rudenį Seimas priėmė tokį įstatymą. „Nėra numatytos lėšos įstatymui įgyvendinti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, aiškindamas, kad kol kas nėra sukurta egzaminavimo A1 lygio sistema. Laidai paskambinęs klausytojas Mindaugas, gyvenantis Vilniaus krašte, į reikalą pasižiūrėjo žymiai paprasčiau. Anot jo, Lietuvos valstybė nesirūpina kitakalbių integravimu, pavyzdžiui, nelietuviškų mokyklų mokiniai, norintys stoti į lietuviškas mokyklas, turi papildomai už savo pinigus mokintis lietuvių kalbos, kad galėtų įstoti. Kitas pavyzdys: pernai vyras apsilankė kirpykloje, kur iš 10 dirbančiųjų nei vienas nemokėjo lietuviškai.
Paklausus, kodėl jie nemoka valstybinės kalbos, sakė, kad iš jų to nereikalaujama. Praėjus pusantrų metų – nieko nepasikeitė. „Tai jau 35 metus mes atidedame valstybinės kalbos mokymą, – teigė skambinęs vyras. – Tai kuo tai baigsis?“ Gal ir emocingas pasisakymas, bet kiek jame tiesos!
Kodėl didžiosios tautos rūpinasi, kad jų valstybėse visur būtų susikalbama jų kalba? Gal todėl jos ir didžiosios!
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Mieli skaitytojai,
Ūkininkai nuogąstauja dėl užsitęsusių šalnų ir sausros – niekas neauga, daržai nedygsta. Bitininkams irgi rūpestis dėl tokio šalto pavasario – net iškopti medaus neįmanoma. Pradėjau nuo negatyvių minčių. Nors nereikėtų. Tačiau dabar sutikęs pažįstamą žmogų išgirsi tokius pasiskundimus. Kaip bebūtų, į žmogaus natūrą įrašytas polinkis rūpintis, nerimauti, nuogąstauti. Iš tikrųjų orai greitai pasitaisys, prognozuojama bent keletą dienų lietaus – tai ir daržai sužaliuos.
O mūsų visuomenėje yra ir kuo pasidžiaugti, visų pirma – vaikais ir jaunimu. Atėjus pavasariui prasideda visokie renginiai. Mokiniai po darbingos žiemos turi kuo pasigirti. Taigi šiame „Aušros“ numeryje galėsime pasigrožėti vaikų, dalyvavusių Vaikų teatrų festivalyje, Motinos dienos koncerte – Vaikų sąskrydyje, nuotraukomis, susipažinti su Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus šokių grupės „Šalčia“ ir choro „Pašešupiai“ nueitu keliu, rasime informacijos ir apie Seinuose vykusį „Subatos vakarėlį“. Taigi renginių daug, gal kartais jie pasigenda didesnio žiūrovų skaičiaus…
Prieš keletą dienų baigėsi paskutinis iš Lenkijos lietuvių draugijos organizuotų konkursų – lietuvių kalbos viktorina jaunesniesiems mokiniams (IV–VI klasėms). Pamenu, dar aš buvau pagrindinės mokyklos mokinė, tai šie tuomet vadinamos Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos organizuojami konkursai jau vyko. Ir praėjus keturiasdešimčiai metų jie vyksta toliau. Ypač džiugina tai, kad konkursai nestokoja norinčiųjų dalyvauti. Aišku, laikui bėgant pasikeitė forma, bet esmė ir prasmė išlieka ta pati. Tik pasidžiaugti.
Apie šiuos konkursus išsamiau rašysime kitame „Aušros“ numeryje.
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Mieli skaitytojai,
Štai ir sulaukėme šv. Velykų, o su jomis – ir išsiilgtų saulutės spindulių. Prognozuojama, kad pavasario lietutis palepins ir vandens lašų ištroškusią žemę. Tada tik žiūrėk, kaip medžiai pažers žalumą. Pats nuostabiausias metų laikas ir, svarbiausia, viltingas! O vilties dažnai stokojama. Gal žmogaus natūralesnė būsena matyti niūrias spalvas?
Tačiau sugrįžkime prie mūsų bendruomenės reikalų. Balandžio 1-ąją Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje ir Suvalkų lietuvių pagrindinėje mokykloje lankėsi Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė bei Lenkijos pirmoji ponia Agata Kornhauser-Duda. Grįždama į Lietuvą, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą aplankė jau viena prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinė. Po susitikimo su mokiniais buvo galimybė su pirmąja ponia ir ją lydinčiais svečiais – prezidento patarėjais ir diplomatais pakalbėti mūsų bendruomenei svarbiais klausimais, t. y. apie 2026-aisiais minėsimą Seinų kunigų seminarijos jubiliejų bei Lenkijos lietuvių problemas.
Šv. Velykų varpai dažnai sušaukia žymiai daugiau parapijiečių į šventoves nei paprastą šventadienį. Mums, Lenkijos lietuviams, gyvenantiems šiame krašte nuo amžių, labai svarbu jausti dvasininkų paramą ir pritarimą norintiems išsaugoti savo gimtąją kalbą. Labai norėtųsi, kad dabartiniai tiek Punsko, tiek Seinų, tiek Smalėnų kunigai tai suprastų ir širdyje jaustų prielankumą. Mūsų krašto lietuviai, įvairių vėjų blaškyti ir išbandyti, moka atpažinti nuoširdumą ir gėrį bei už juos tokiu pat nuoširdumu ir gerumu atsidėkoti.
Šv. Velykų proga linkiu mums visiems išminties ir gerumo, įsiklausymo bei tarpusavio supratimo.
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Mieli skaitytojai,
Pasaulinio masto politikoje rimtų derybų metas. Visi sulaikę kvėpavimą laukiame stebuklo. Bet, ko gero jis neįvyks. Pasaulio didieji įprastai, savo matais sveria interesus. Deja, mes galime tik stebėti ir gyventi savo gyvenimą. Beje, neseniai Seinuose besilankiusi „Reuters“ žurnalistė klausinėjo, ar labai mes čia bijome gyventi, ar jau buvome susikrovę lagaminus ir kūrėme planus, kaip sprukti iš šio „pavojaus koridoriaus“. Mes, gyvendami kasdienį gyvenimą, įtampos nejaučiame, tačiau turistai, prigąsdinti teiginiu, jog tai „pavojingiausia vieta žemėje“, buvo sustabdę keliones į Suvalkų kraštą. Kaip bus šiais metais? Greitai pamatysime, juk ne už kalnų vasaros sezonas.
Atėjus pavasariui kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas mūsų krašte intensyvėja. Atšventus Kovo 11-ąją prasidėjo Lenkijos lietuvių draugijos renginiai vaikams. Jau vienas konkursas – Lietuvos istorijos ir geografijos – įgyvendintas, artėja Lietuvių kalbos konkursas-viktorina (šįsyk tema – Justino Marcinkevičiaus kūryba ir gyvenimas). O balandžio 9 d. – Vaikų teatrų festivalis. Dar balandžio 1-ąją laukia mūsų graži šventė – mokyklose lankysis Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauser-Duda.
Nuo kovo 24 iki 28 Vilniuje, Seime, posėdžiavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Kalbėta apie istorijos ir kultūros paveldą už Lietuvos ribų. Buvo proga iškelti ir mūsų krašto paveldo išsaugojimo klausimus. Turtingas gyvenimas Punsko bei Seinų kultūros namuose. Čia veikia naujos parodos, artėja koncertų metas.
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Mieli skaitytojai,
Kaip netikėtai šiais metais žiema buvo lengva, taip nejučia atėjo pavasaris – dar niekados taip šilta nebuvo prie paminklo Kampuočiuose minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Žiemos tautinės šventės paminėtos. Beje, dar kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Ja tapo knygnešių karaliumi laikomo Jurgio Bielinio gimtadienis.
Lietuvių bendruomenėje šis ankstyvas pavasaris labai aktyvus. Susitikimai, posėdžiai Varšuvoje, Vroclave, Lietuvos Seimo narių vizitas mūsų krašte, klausimai iš Vilniaus dėl mūsų krašto lietuvių kultūros padėties, reportažas per Lietuvos TV apie vadovėlių Lenkijos lietuvių mokiniams leidybą ir finansavimą, kovo pabaigoje vyks LR Seimo ir PLB komisijos posėdis. Čia etninėms žemėms atstovaujantis Jonas Vydra pristatys mūsų krašto kultūros ir paveldo klausimus. Be visų šių darbų, po truputį ruošiamasi 2026 m. Seinų kunigų seminarijos 200 metų jubiliejui. Idėjų gimsta daug, tačiau kviečiame ir Jus, mieli skaitytojai, įsijungti į šį procesą. Per paskutinį Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos posėdį įsikūrė Seinų kunigų seminarijos jubiliejaus minėjimo darbo grupė, kurios pirmininke išrinkta Onutė Nevulienė.
Taigi galima jai pateikti ir savo idėjas, pasiūlymus. Jau ruošiamės kitiems metams, o šiemet minime Lietuvos žymaus dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Ta proga ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją buvo pristatyta jo tapyba, o šiandien mūsų „Aušroje“ skaitykite apie patį menininką ir jo kūrybą Austėjos Jakubickaitės straipsnyje. Jei dar nesame aplankę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus Druskininkuose – puiki proga tai padaryti.
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Mieli skaitytojai,
Vasario pabaiga – ūkininkams vis dar atvangos laikotarpis, o dirbantiems valstybinėse įstaigose, mokyklose ar kultūros centruose intensyvus darbas. Kol dar „saulė savo spindulį slepia“, institucijose verda darbas. Po kokio mėnesio vis sunkiau bus išlaikyti suoluose sėdinčių vaikų dėmesį. Tuomet verta pagalvoti apie tokius mokymo metodus, kur galima būtų išeiti į lauką. Kol kas intensyviai dirbame ir švenčiame valstybines šventes.
Paminėjome Vasario 16-ąją, ruošiamės Kovo 11-ajai. Mūsų „Aušroje“ šie renginiai visados randa savo vietą. Nors skaitytojai vertina įvairiai: vieni sako, kad nėra prasmės aprašinėti minėjimus, kiti džiaugiasi suradę savo ar savo atžalos, švenčiančios Nepriklausomybės atkūrimo dieną, nuotrauką, aš manau, jog šios šventės mums labai svarbios ir iš dalies parodo mūsų bendruomenės būklę. Kita vertus, tikriausiai ateityje „Aušros“ žurnalas bus vienas iš išsamesnių šaltinių tiriant Lenkijos lietuvių bendruomenės kelią. Todėl gal verta jame atspindėti mūsų gyvenimą.
Dar kartą norisi priminti, kad iki kovo 11-osios – Lietuvių kalbos dienos. Kiekvienas individualiai pasirinkime, kaip tai paminėsime: gal atsisakydami į savo kalbą įterpti lenkiškus žodžius, paimdami į rankas lietuvišką knygą, nupirkdami savo vaikams lietuviškų žurnalų ar knygučių, žiūrėdami Lietuvos televiziją, telefono nustatymuose pasirinkdami lietuvių kalbą. O gal turite kitų pasiūlymų? Lenkijoje neseniai įkurtas Kalbų įvairovės institutas paskelbė projektų konkursą. Verta jame dalyvauti. Tokių institutų įkūrimas rodo, kad kalbų įvairovė yra vertybė – vadinasi, mūsų gimtoji kalba esanti vertybė ne tik mums, bet ir Lenkijai, Europai.
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Test Post for WordPress
This is a sample post created to test the basic formatting features of the WordPress CMS.
Subheading Level 2
You can use bold text, italic text, and combine both styles.
- Bullet list item #1
- Item with bold emphasis
- And a link: official WordPress site
- Step one
- Step two
- Step three
This content is only for demonstration purposes. Feel free to edit or delete it.
Mieli skaitytojai,
Atėjus Sausio 13-ajai įžengiame į žiemos tautinių švenčių sezoną: Vasaio 16-osios laukimas, vėliau Kovo 11-oji. Kad tie minėjimai netaptų vien pareiga ir metų rutina, verta patiems pasiieškoti asmeninio santykio su Lietuva, su tuo, kas kiekvienam iš mūsų yra tautiškumas, patriotizmas, kur mūsų šaknys ir kiek mums svarbu, kad tauta toliau gyvuotų. Kai kas atsakymus į šiuos klausimus atsineša iš namų, bet kitiems prireikia viso gyvenimo, kad po ilgų paieškų sugrįžtų prie savo šaknų.
Štai kad ir mūsų „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka ilgai klaidžiojęs, kol išgyveno lūžį savyje ir tai pajutęs nusprendė darbu atpirkti savo paklydimo dienas. Neabejotinai atsipirko su kaupu. Bet yra ir tokių, kurie nusigręžia nuo savo tautos ir niekados nebesugrįžta…
Artėjant šv. Agotos dienai pateikiame Jums straipsnį apie duonos reikšmę žmogui, apie duoną kaip viso miasto simbolį, ne kartą išgelbėjusią žmones nuo bado mirties. Tiek istorijoje, literatūroje, net maldoje, tiek kasdieniuose papročiuose dar prieš pusamžį duonos reikšmė buvo visai kita. Šiandieną viskas pasikeitę – ypač požiūris į duoną. Vertybės keičiasi. Tad ar nesmalsu atsigręžti į gyvavusias tradicijas, papročius? Jie juk žmogaus kasdienybei suteikdavo sakralumo. Literatūros tekstuose duonos vaizdas ir ypač kvapas bei skonis idealizuojami. Šiandien, kai parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, pasiskaitai apie tą vaikystės duonos kvapą ir atrodo, kad visa ši diena niekuo jam neprilygs.
Beje, naudodamasi proga pateikiu Jums, mieli skaitytojai, mūsų kraštiečio – bubelioko poeto Albino Žukausko eilėraščio „Duona“ ištrauką. Ji temiškai labai artima.
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Mieli skaitytojai
Šiųmetis paženklintas ne tik Laisvės gynėjų diena, bet ir svarbiais jubiliejais. Prieš šimtą metų sausio 4 d. Ukmergės rajone gimė žymus lietuvių kalbininkas ir politikas Zigmas Zinkevičius. Taip pat sausį, bet prieš 190 metų, gimė poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, kurio atminimą Seinuose paminėsime sausio 19 d.
Tačiau sausis nuo 1991 metų labiausiai siejasi su laisvės laužais ir gynėjais, už Tėvynės laisvę paaukojusiais savo gyvybę. Kiekvienais metais sulaukę Sausio 13-osios apmąstome šios aukos prasmę. Šįsyk, girdint, kas vyksta Ukrainoje, pirmiausiai į galvą ateina mintis, kad 1991-ųjų sausį įvyko stebuklas. Turiu omeny tai, jog beginklių žmonių minia plikomis rankomis apsigynė nuo galingosios imperijos. Aišku, nulėmė daug susiklosčiusių aplinkybių, tačiau viena yra aišku: jeigu nebūtų pasiryžusiųjų gintis nuo užpuoliko kad ir plikomis rankomis, – jokios aplinkybės nepadėtų ir jokie stebuklai nevyktų. Ėjo minios kaip garsiame J. Biliūno apsakyme „Laimės žiburys“ – drąsuoliai ėjo atnešti žmonėms laimės, nors žinojo, kad patys žus. Todėl šiandieną, kai taip smarkiai keičiasi žmonių vertybės, ar nereikėtų vietoj įsigalinčio pragmatizmo ugdyti vaikų idealizmą – meilę artimui, meilę savo kraštui, tautai, tėvynei? Atrodo, tai ir yra daroma tiek namuose, tiek mokyklose ar kultūros namuose. Svarbu, kad tai būtų efektyvu, nes dar negyvenome tiek globalizacijos paveiktame ir informacinių technologijų užvaldytame pasaulyje. Ar besikeičianti tikrovė keičia ir žmonių vertybes? Tikrai taip. Verta pamąstyti, kokią mūsų bendruomenę mes paveldėjome ir kokią ją paliksime ateinančioms kartoms.
Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė
Test Post for WordPress
This is a sample post created to test the basic formatting features of the WordPress CMS.
Subheading Level 2
You can use bold text, italic text, and combine both styles.
- Bullet list item #1
- Item with bold emphasis
- And a link: official WordPress site
- Step one
- Step two
- Step three
This content is only for demonstration purposes. Feel free to edit or delete it.




