Vėl su viltimi pradėsime Naujuosius, laukdami, ką jie atneš mums. Mūsų bendruomenei besibaigiantys nebuvo blogi – daug kultūrinių įvykių, daug padarytų darbų. Tačiau jie atnešė ir pasikeitimų: Lietuvoje išrinkta nauja valdžia, pas mus keitėsi (nors ir ne visa) Lenkijos lietuvių bendruomenės valdyba.
Naujoji valdyba posėdžiavo jau du kartus. Kol kas entuziazmo netrūksta, jau suplanuoti artimiausi darbai, perspektyva per visą kadenciją irgi aiški: vienas iš didesnių darbų – rasti tinkamą ir atitinkantį suvalkiečių poreikius kultūrinės veiklos institucionalizavimo modelį. Tai buvo iškelta per rinkiminį Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdį. Bėda ta, kad Seinuose vis dėlto tokio tinkamo modelio kol kas nesurasta. Punsko lietuvių kultūros namai – vienintelė kultūros įstaiga mūsų krašte, kuri, galima sakyti, dirba be didesnių problemų. Jų savininkė – Punsko savivaldybė.

Tačiau pokalbius apie kitus kultūros centrus atidėkime ateičiai, kai jau atšvęsime šv. Kalėdas ir vėl sugrįšime į darbų rutiną.
Šiame „Aušros“ numeryje rekomenduoju paskaityti interviu su Alicija Juškiene, kuri pasakoja apie profesinį perdegimą ir aiškina, kokių priemonių imtis norint jo išvengti, pateikia nuorodas, kur ieškoti išsamesnės informacijos. Puiki tema – poilsis, mat gyvename jau švenčių laukimu. Jau languose dega žvakutės, parduotuvėse kvepia meduoliais. Tačiau ne blizgučiai ir ne kvapai kuria šventes, o gerumas ir meilė širdyse. Tad nestokokime vieni kitiems gerumo, gražių, palaikančių žodžių, juk meilė niekados neišsenka. Per šv. Kalėdas pajuskime tikrąjį džiaugsmą ir juo dalinkimės su kitais.

Gražių ir jaukių Jums švenčių.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Po dvylikos metų pertraukos šiandieną vėl su Jumis kalbuosi ne tik kaip redaktorė, bet ir Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė. Taip nusprendė sekmadienį (lapkričio 17 d.) vykęs Lenkijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Beje, pirmąkart rinkęs pirmininkę iš dviejų kandidačių.
Kaip ir sakiau Suvažiavimo dalyviams, pasižadu dirbti Lenkijos lietuvių labui, kad išsaugotume šiame krašte turimą didžiausią mūsų turtą – kalbą, kultūrą bei nepaprasto grožio švarią gamtą, kad jaunesnioji karta norėtų čia sugrįžti ne tik į svečius, bet visam laikui. Plačiau apie Suvažiavimą skaitykite tolesniuose šio „Aušros“ numerio puslapiuose.
Vieni svarbesnių prioritetų šios LLB kadencijos darbuose bus vienyti mūsų bendruomenę, ieškoti būdų, kaip į veiklą labiau įtraukti ūkininkus (valstiečiai juk XIX amžiaus tautos atgimimo pagrindas), rasti vietą LLB veikloje taip pat pensinio amžiaus žmonėms su jų išmintimi ir turima patirtimi, užmegzti ryšius su Lietuvos naująja valdžia ir neabejotinai sekti bei analizuoti lietuvių švietimo padėtį ir ypač pasikeitimus, padėti spręsti kultūros įstaigų problemas. Po metų minėsime Lenkijos tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymo priėmimo metines. Artimiausiu metu tikriausiai sugrįšime prie svarbių mūsų bendruomenei istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimo darbų.
Mieli skaitytojai, kreipiuosi į Jus, prašydama aktyviai dalyvauti Lenkijos lietuvių bendruomenės gyvenime. Šiemet minime Lietuvių chartos sukūrimo 75-metį. Raginu vadovautis jos nuostatomis. Jubiliejaus proga priminimui spausdiname šį svarbų dokumentą.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šiemet ruduo įdomus rinkimais. Lietuvoje ką tik susiformavo nauja valdančioji koalicija, dalijamasi portfeliais, diskutuojama. Laimėjusieji socialdemokratai jau nuo starto gavo pylos tiek nuo buvusiųjų valdžioje, tiek ir užsienio politikų dėl koalicijos su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ pasirašymo. Priminkime – R. Žemaitaitis teistas dėl antisemitinių pasisakymų.
Jau žinome, ir kas laimėjo rinkimus JAV, kas vadovaus ateinančius ketverius metus. Daug kas gąsdino, kad išrinkus respublikoną Donaldą Trumpą ateis griūtis. Ir štai amerikiečiai pasirinko – vis dėlto jiems Trumpo žadami sprendimai pasirodė patrauklesni. Panašu, kad nulėmė respublikonų požiūris ir pažadai dėl nelegalios migracijos nutraukimo. Kai kas pranašauja, kad Trumpo pažadas vėl padaryti Ameriką
stiprią ir galingą gali duoti naudos ir Europai. Ypač jei jis privers europiečius skirti didesnes sumas savo gynybai.
Lapkričio mėnuo – tai metas, kada prisimename anapus iškeliavusius savo artimuosius. Mūsų krašte nusistovėjusi tradicija paskirais metais mus palikusiuosius prisiminti per Vėlinių koncertus. Punske toks koncertas buvo surengtas jau 50-ąjį kartą. Pradininku laikomas Punsko lietuvių licėjaus mokytojas lituanistas Algis Uzdila, vėliau šią tradiciją perėmė Punsko lietuvių kultūros namai. Seinuose rengti
tokio pobūdžio koncertus pradėta kiek vėliau – atsiradus Seinų „Lietuvių namams“. Tai specifinę išraišką turintis žmonių susibūrimas, susitinkama su giminėmis, kaimynais prisiminti iškeliavusį vietos bendruomenės narį. Jo atminimas pagerbiamas eilėmis, jam uždegama žvakelė. Manyčiau, tai jaukus ir gražus paprotys – vienas iš būdų jungti bendruomenę.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Grybų sezonas pasibaigė. Prasideda sniego ir šalčio metas. Atsukus laikrodžius žiemai tokie orai nenustebina. Tačiau prieš ateinant šalčiams reikėjo dalyvauti rinkimuose į LR Seimą. Šiandien balsai jau suskaičiuoti. Vieni džiaugiasi rezultatais, kiti liūdi, tačiau reikia pažymėti viena: į Seimą pirmąkart pateko Nacionalinio susivienijimo narys – vicepirmininkas Vytautas Sinica. Kuo tai svarbu? Manau, mums, gyvenantiems šalia Lietuvos ir ryšį su ja jaučiantiems dėl etninės kilmės, kalbos ir bendro istorijos bei kultūros paveldo, tai labai svarbu. Mat, galima sakyti, tai vienintelė partija, kuri kalba apie lietuvišką Lietuvą. Apie rinkimus plačiau skaitykite 26 psl.

Ruduo – tai toks metas, kai pasibeldžiame į jūsų namų duris, siūlydami užsiprenumeruoti „Aušrą“ ir kitus lietuviškus leidinius. Ačiū visiems, kas prenumeruojate ir remiate lietuvišką žodį.

Deja, šiais metais Seinuose žmonės negavo kai kurių „Aušros“ numerių. Kai kas informavo apie tai redakciją ir mes tada paklausėme paštą, ar tikrai pristatė leidinius prenumeratoriams į namus. Pasirodo, Seinuose keitėsi laiškanešiai ir buvo toks metas, kai laiku neatnešė žurnalų. Beje, bent jau tiems, kurie mus informavo apie problemą – leidinius pristatėme. Mūsų žiniomis, kai kas išvis negavo ir dėl to nenori prenumeruoti „Aušros“ kitiems metams. Kaip matote, ne dėl redakcijos kaltės taip atsitiko.

Beje, ateityje būtinai informuokite redakciją. Galima mums skambinti telefonu ar ateiti antradieniais į redakcijos skyrių Seinuose, „Lietuvių namuose“. Beveik visomis savaitės dienomis galima rasti mane Seinų „Žiburio“ mokykloje.

Kai išskrenda gandrai, iškart atsiranda ilgesys. Visi pajuntame tą tuštumą danguje ir pievose. Koks gyvenimas be jų? Ir nors atrodytų, kad tai smulkmena, bet ne – jie būtini mūsų kraštovaizdžiui. Ne tik jie, – visa, kas mus supa, sudaro mūsų namus. Vis dėlto šiame krašte gyvenančiųjų kasdienybė labai susijusi su gamta. Gal ne visada spėjame pasigrožėti mūsų aplinka, tačiau reikia pripažinti, kad retai kuris šiuolaikinis, XXI amžiaus, žmogus turi galimybę stebėti kieme gyvenančią gandrų porelę ar vakarais per pievą pukšintį ežiuką.

Aldona Vaicekauskienė

Nuaidėjo, nuskambėjo šimtmetį mininčios Dainų šventės Folkloro diena, kurios šūkis „Rasi rasoj rasi“. Šiemet jos programa kvietė „atsigręžti į senąją pasaulėžiūrą ir iš naujo permąstyti esamą santykį su pasauliu“. Taip skelbė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Anot Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovės Vidos Šatkauskienės, „ši diena išsiskiria tradicija praeivius ir šventės lankytojus įtraukti į bendrą vyksmą – drauge dainuoti, vaidinti, gaminti maistą, šokti, žaisti, išbandyti amatus, dalyvauti tam tikrose apeigose ir taip pažinti Lietuvos regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Įsivasarojo. Vieni džiaugiasi kaitra, kiti skundžiasi ja. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Kas dirba žemę, šiuo metu ima derlių. Meteorologai gąsdina sausra. Ūkininkams realus rūpestis. Iš tikrųjų žemė ištroškusi ir upių vanduo nusekęs. Tačiau daug kas atostogauja ir nesirūpina karštais orais, o džiaugiasi saule. Net nereikia į tolimas Pietų šalis vykti – ir pobūvis prie Baltijos garantuoja gerą poilsį.

Dalia Makauskienė

Birželio 21-ąją Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje baigėsi dar vieneri mokslo metai. Karalienė vasara į mūsų jausmus, protus bei gyvenimus įsiveržė lyg uraganas. Pradėjome planuoti atostogas: kas šiltuosiuose kraštuose, kas Lietuvos gamtoje, o kai kas tiesiog savo kieme, puoselėdamas aplinką.

Mokykloje vasaros gaiva buvo juntama jau visas mėnuo. O kaip sunku mokiniams išsėdėti klasėse, pamokose, kai mato pavargusio ir sunerimusio mokytojo veidą. Sunerimusio, nes kiekvienas vaikas mums yra svarbus ir įdomus.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Po Joninių prasideda tikra vasara. Dažniausiai jau būna pasibaigę mokslo metai, taigi laikas ilsėtis ir švęsti! Birželio 22 d. suplanuotas tradicinis Ansamblių sąskrydis (vėliau pasirodė, jog pagrįstai) buvo perkeltas į Punsko lietuvių kultūros namus. Ir nors popietė tądien atrodė šviesi ir saulėta, vakare lietus prapliupo visai ne juokais. Išvengta sumaišties, kai visi vienu metu bėga savo automobilių link ir bando išvažiuoti nuo kalno. Taigi koncertas vyko ramiai.