Ilgai galvojau, kaip pakomentuoti šių metų Žolinę Punske. Tiesa, ji kaip kasmet buvo graži – daugybė vainikų ne tik parapijos kaimų, bet ir svečių iš Seinų, Suvalkų ar netgi Vilniaus. Beje, šv. Mišių pabaigoje pasisakė į šventę atvykęs Elko vyskupas Ježy Mazur (Jerzy Mazur). Jam kalbant daugelis parapijiečių išėjo iš šventyklos. Svečiai nelabai suprato, kas vyksta ir kodėl ganytojas taip keistai kalba. Tikrai, juk gyvename XXI amžiuje, žmonės turi ryšį su pasauliu, yra apsišvietę. Tad vyskupo aiškinimas, kad jie atseit negerbiantys savo kunigų, todėl šie juos paliksią ir parapija būsianti be dvasininko, greičiau kelia juoką nei nerimą. Tikintiesiems aiškinti, kad jie privalą aklai klausyti kunigo – jau ne tie laikai. Beje, ir dvasininkai privalo gerbti tikinčiuosius, kaip kad mes, mokytojai, gerbiame savo mokinius. Ne tik kunigams tai privalu, bet ir ekscelencijoms vyskupams. Apskritai bet kokie santykiai tarp žmonių privalo būti grindžiami ABIPUSE pagarba!

Labai įdomus dar vienas situacijos Punsko parapijoje aspektas. Istorikams ir politologams akivaizdu, kad nuo seno galioja taisyklė – skaldyk ir valdyk. Ne kartą savo kailiu esame tai pajutę. O supriešinti žmones su draugijų vadovybe – tai tarytum iš vadovėlių paimtas anų laikų scenarijus. Taigi kai vyskupas, kalbantis nuo Punsko bažnyčios altoriaus, bando pabrėžti, kad žmonės neklausytų tų, kurie pasisako už kalbos ir tradicijų svarbą – tai labai keistai skamba. Net mūsų globėją arkivyskupą Lionginą Virbalą vyskupas bandė įtikinti, kad Lenkijos lietuvių bendruomenė negalinti kištis į parapijos reikalus. Arkivyskupas jam paaiškino, jog anaiptol – ne tik gali, bet ir privalo Bendruomenė ginti savo kalbą ir papročius.

Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė