Rusijos Federacijos ambasada Vilniuje

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Jau daugiau kaip mėnuo vyksta karas Ukrainoje. Tokio žiaurumo, koks šiuo metu ten matomas, Europoje seniai nėra buvę. Neva „speciali karinė operacija“ virto gyventojų genocidu: vaikų žudymu, žmonių marinimu badu, trėmimu, miestų griovimu, žemės ūkio naikinimu, visko sulyginimu su žeme… Kas įdomiausia, apie 70 proc. rusų tautos pritaria savo vadui. Matyt, mes nesuprasime jų mąstysenos, o jie mūsų.

Vėl primename apie tai, kas vyksta Ukrainoje, ir priminsime, kol ukrainiečiai nenugalės. Mums reikia įsisąmoninti, kad Ukrainos tauta kenčia ir kovoja taip pat už mus. Jei jie sustabdys barbarą, gal tas neįžengs į mūsų namus. Todėl nenustokime remti kovojančios Ukrainos. Gal šią vasarą mažiau prabangiai paatostogaukime ar mažiau porų batų nusipirkime. Šiuo metu pats laikas peržvelgti savo vertybes ir pasvarstyti, kas iš tiesų yra prasminga, o kas niekalai. Ne vienas Lietuvos vyras išėjęs kovoti į Ukrainą. Tai mums priimti bėgančią moterį su vaiku ar paremti finansiškai – ne toks ir didelis išsižadėjimas.

Šią sunkią akimirką lenkų tauta sugebėjo į tolimesnį planą nukelti ilgai puoselėtas savo istorines nuoskaudas ir paremti ukrainiečius iš esmės. Manau, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija išlaikė šį egzaminą, ko negalima pasakyti apie kai kurias kitas Europos valstybes. Ypač tie, kurie gyvena prabangiausiai, nėra linkę nei kiek atsisakyti savo patogumo, kad padėtų kenčiantiems ir žūstantiems vaikams. Apmaudu. Skaityti daugiau →

Aldona Vaicekauskienė

Punsko muziejuje „Senoji klebonija“ atidaryta paroda „Iš kartos į kartą“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui paminėti. Jos autorės tai sertifikuota amatininkė, vilnos vėlėja Violeta Jasinevičienė iš Rokiškio ir pynimo meistrė Virginija Sebestinienė iš Alytaus. Parodoje pristatomi velti ir pinti gaminiai bei jų fotografijos ant drobės.

Parodoje eksponuojami V. Jasinevičienės veltiniai pagaminti iš natūralios vilnos. Tokie mūsuose vadinami vailokais ir buvo dėvimi šaltuoju metų laiku. Skaityti daugiau →

Birutė Vaičiulienė

Šiemet minime Lietuvos laisvės 32 metų sukaktį. 1990 metų kovo 11-oji tai ilgai laukta džiaugsmo šventė. Laisvės siekta ilgai ir dėl jos paaukota labai daug. Daug kančių ir netekčių patyrė mūsų tauta lageriuose, tremtyje. Partizaninio karo metais paaukotos laisvės gynėjų gyvybės, sulaužyti šeimų gyvenimai, sudaužytos svajonės. Bet turbūt visada buvo viltis, kad Lietuva bus laisva, nepriklausoma valstybė.

Mūsų krašto lietuviai šiai datai suteikė ypatingos reikšmės. Kampuočių kaime pastatė paminklą, o Punsko licėjų ir miestelio gatvę pavadino Kovo 11-osios vardu. Džiaugiamės, kad turime laisvą Lietuvą, kad turime svarbiausią dalyką – laisvę. Kovo 11-osios reikšmę mums ypač lengva suprasti šiandien, kai matome, kas vyksta Ukrainoje.

Šiemet Kovo 11-ąją sutikome karo Europoje akivaizdoje. Kiekviena diena pilna netikrumo ir Kremliaus žiaurumo. Bet taip pat ukrainiečių ryžto, nemirštančios vilties ir bendrystės. Dabartinėje situacijoje aiškiau pajutome, kad esame laisvų žmonių visuomenė. Vis dėlto ar reikalui esant mokėtume ginti tas vertybes, kurios užkoduotos brangioje mums Kovo 11-osios datoje? Kaip mokyti vaikus ir auklėti jaunimą, kad nesilptų jų tautinis sąmoningumas, kad jie suaugę būtų tvirti lietuviai? Skaityti daugiau →

Rytis Motiejūnas

Ankstyvo rytmečio tylą perplėšė nerimastinga naujiena. Karas!

Mes jau pamiršome, kas tai yra. Apie paskutinį didelį karą pasakodavo mūsų tėvai ir seneliai, vidurinė karta dar atsimena karą Afganistane ar buvusioje Jugoslavijoje. Jaunimui karas tereiškia kompiuterinius žaidimus arba įtempto siužeto filmus, kurių pabaigoje simpatiškas herojus ar herojai ištaško „blogiečius“ ir vėl išgelbsti pasaulį…

Galima kaip nori išsisukinėti, veidmainiškai vadinti karą karine ar specialia operacija, bet esmės tai nekeičia. Viena didelė valstybė nusprendė, kad jos kaimynė negali būti nepriklausoma, ji net nėra atskira tauta. Taip nutarė Rusijos vadovas, savo ciniškomis pasiteisinimo kalbomis bandantis paneigti pačios ukrainiečių tautos gyvavimo faktą.

Epidemija nuslinko į šoną. Kaip pokštauja internautai, „omikronas mutavo į karą“. Bet Rusija Ukrainoje skaudžiai apsiriko. Įsiveržimas į Ukrainą sukrėtė visus. Neapsiriksime pasakę, kad dauguma pasaulio sužavėta ukrainiečiais. Ukrainiečių tauta nepanoro pasiduoti Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Jau daugiau kaip dvi savaitės praėjo, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Kiekvieną dieną žūsta žmonės: vaikai, moterys, seneliai. Rusai nesivaržo bombarduoti gyvenamųjų namų, mokyklų, vaikų darželių, ligoninių… Gąsdina atominiu susidorojimu, gąsdina cheminiu, biologiniu ginklu. Klausomės Maskvos bažnyčios patriarcho kalbos, kuria jis laimina Putino kariuomenės veiksmus ir pamini, kad prie Rusijos reikia prijungti Moldovą, Kazachstaną, Gruziją, Baltijos šalis, nes Rusija turi būti iki Kaliningrado. Norėtųsi pabusti iš šito klaikaus sapno.

Skaityti daugiau →

Prel. Edmundas Putrimas

Mieli lietuviai visame pasaulyje,

Kai rengėme laišką Maldos už lietuvius visame pasaulyje dienai, mažai kas galėjo numatyti, kad Rusija užpuls Ukrainą ir prasidės karas.

Daugelis iš Jūsų buvote tie, kurie taikiomis priemonėmis kovojote už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, rėmėte vargstančius. Ačiū Jums už tai.

Jūs žinote, kaip paveikti savo šalių vyriausybes, parlamentus, prezidentus, kad šie taip pat stotų į Laisvės ir Tiesos pusę.

Kviečiu ten, kur esate, Skaityti daugiau →

Irena Marcinkevičienė

Knygnešystė yra kiekvienam lietuviui žinomas, bet pasaulyje atitikmenų neturintis reiškinys. Kovo 16-ąją švenčiame Knygnešių dieną. Kaip tik 1846 metų kovo 16 dieną gimė Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs Lietuvoje nelegaliai platinamų lietuviškų leidinių tinklą. Pats žodis yra sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. „Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro Umberto Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Ko gero, toks šio žodžio ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.“ Skaityti daugiau →

„Žiburio” mokiniai

Vasario 16 dieną Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla pradėjo šv. Mišiomis, atnašaujamomis Lietuvos nepriklausomybės intencija. Kadangi vyresnieji dar dirbo nuotoliniu būdu, eisenoje su trispalvėmis miesto gatvėmis dalyvavo I–IV klasių mokiniai ir mokytojos. Prie „Žiburio“ mokyklos bendruomenės prisijungė Seinų „Lietuvių namų“ vadovės. Eisena, kurios priekyje ėjo mokiniai, nešini trispalve ir apsivilkę tautiniais drabužiais, pirmiausia sustojo prie Antano Baranausko paminklo, čia padėjo gėlių puokštę ir uždegė žvakutes. Šv. Mišias atnašavo Seinų vikaras Jaroslav Kalinovskij. Į jas atvyko ir nuotoliniu būdu dirbantys vaikai ir mokytojai.

Po Mišių mokykloje vaikai žiūrėjo filmus apie Lietuvą. Mokytojų ir „Lietuvių namų“ delegacija nuvyko į Berznyko ir Seinų kapines, kur uždegė žvakutes ant ten palaidotų Lietuvos karių kapų.

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Netikėjom, kad sulauksime tokių dienų kaip šios vasario pabaigos. Daugiau kaip 70 metų gyvenę taikoje, staiga pajutom, kad karas čia pat, prie mūsų slenksčio. Pirma mintis, kuri ateina į galvą – tai didžiulė pagarba ir dėkingumas ukrainiečių tautai už tai, kad didvyriškai gina ne tik savo, bet ir mūsų laisvę. Mums reikia teisingai suvokti – Ukrainos sūnūs žūsta ir už mus. Mes turime vilties, kad jie atsilaikys pirmojoje fronto linijoje ir Putino pragaras neateis iki mūsų. Todėl kiekvienas privalome prisidėti prie paramos kovojantiems ukrainiečiams. Skaityti daugiau →

mitingas Punske

Vasario 27 dieną Punsko bažnyčios šventoriuje vyko solidarumo su kovojančia Ukraina mitingas. Jame kalbėjo Punsko licėjaus direktorius Alvydas Nevulis, Punsko krašto visuomenės veikėjas Juozas Sigitas Paransevičius, Punsko parapijos vikaras Povilas Slaminis, LLD pirmininkas Robertas Slovikas, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, LLJS pirmininkė Ingrida Vaznelytė. Giedojo Punsko parapijos šlovinimo grupė „Kairos“, Punsko licėjaus solistės Greta Bobinaitė ir Amelija Pajaujytė bei licėjaus choras „Pašešupiai“.

Renginio metu buvo renkamos aukos nukentėjusiems nuo karo ukrainiečiams. Surinkta 4955 zl ir 50 Ukrainos grivinų.

Ačiū aukojusiems! Šlovė Ukrainai!