Paulius Širvys

Janina Macukonienė

2020-ųjų rugsėjo 6 d. sukako lygiai šimtmetis nuo garsaus ir daugelio numylėto poeto gimimo dienos. Iki šiol skamba Lietuvos televizijoje dainos iš įvairių programų, skirtų šiam jubiliejui paminėti, ir kitų dainuojamosios poezijos renginių, kuriuose gausu būtent Pauliaus Širvio eilių. Kodėl lietuviai, taip pat mūsų krašto, taip labai pamilo šio poeto eiles, kodėl jis buvo vertinamas kritikų ir mylimas visų žmonių, ypač jaunimo, bandysiu atsakyti šiam neilgam straipsnyje, skirtame poeto jubiliejui paminėti.

Apie P. Širvio poezijos populiarumą vaizdžiai byloja jo knygų paklausa. 1984 m. (praėjus penkeriems po rašytojo mirties) rinktinę „Ir nusinešė saulę miškai“ „Vagos“ leidykla išleido 50000 egz. tiražu. Nepaisant to, visos knygos labai greitai išnyko iš knygynų lentynų. (Palyginimui reikia pasakyti, kad dabar poezijos knygų tiražai dažniausiai skaičiuojami tik šimtais, o tų laikų populiariausios knygos galėjusios būti išleistos maždaug iki 20000 egz. tiražu.) P. Širvys buvo tapęs legenda, o poezijos mėgėjams ja pasiliko iki šiol.

„<…> visa poeto meninė jėga: atvirumas, nuoširdumas, didelė meilė žmogui, puiki, iš eilėraščio turinio išplaukianti liaudiška forma“, – rašo rinkinio „Ošia gimtinės beržai“ recenzentas J. Mackevičius, o poetas E. Matuzevičius prideda: „O brangiausia šioje knygoje turbūt tai, kad jauti, kaip betarpiškai prie tavo širdies Skaityti daugiau →

„Prašmatnių didikų puotų šurmulys, galingų imperijų triumfas bei nuopuolis, detektyvo verti politiniai sąmokslai ir intriguojančios valdovų meilės istorijos, tarsi filme vaizduotėje sukasi kadrai, suklijuoti iš atsiminimų, senelių pasakojimų, skaitytų knygų, matytų televizijos laidų ar kompiuterinių žaidimų“, – knygos „Iliustruota Lietuvos istorija“ (išleido leidykla „Briedis“) pratarmėje rašo jos autorius dr. Ignas Kapleris. Kaip nurodo www.lnb.lt, I. Kapleris – Vilniaus universiteto Istorijos ir Komunikacijos fakultetų absolventas, besidomintis istorijos didaktika, paveldo komunikacija ir muzeologija. O „Iliustruota Lietuvos istorija“ – jau nebe pirmoji jo knyga. Autorius yra parašęs istorijos vadovėlių, mokymo priemonių.

Naujausioji jo knyga – pirmasis iliustruotos Lietuvos istorijos tomas, aprėpiantis laikotarpį nuo priešistorės baltų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo, t. y. iki 1795 metų. Skaityti daugiau →

Birutė Vaičiulienė

Šis opus klausimas buvo keltas kovo 12 d., ką tik atšventus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pirmajame Lituanistinio ugdymo forume, kurį rengė: Vytauto Didžiojo universitetas, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, PLB švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje. Renginį globojo ponia Diana Nausėdienė. Nuotolinis Lituanistinio ugdymo forumas, kuriame ir man teko gyvai dalyvauti Zoom platformoje, buvo skirtas lietuvių tapatybės ir kalbos išsaugojimo Skaityti daugiau →

nuotr.: Jolanta Jonušonis

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Kovas. Pavasario ženklai jau akivaizdūs, nors naktimis dar ir paspaudžia šaltukas. Juk dar tik kovas… Tačiau mums, lietuviams, kaip tik šis mėnuo ypač mielas ir šiltas.

Štai kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena. 2019 metais Lietuvos Respublikos Seimas ją įtraukė į minėtinų Lietuvos atmintinų datų sąrašą. Lietuvos vardas pirmą kartą aptinkamas įrašytas Kvedlinburgo analuose. Čia rašoma, kad 1009 m. kovo 9 d., vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas šventasis Brunonas Bonifacas. Taigi kovo 9-oji laikytina Lietuvos vardo diena.

O po dviejų dienų minime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines. Gaila, bet pandemija jau pernai neleido tinkamai atšvęsti nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio. Ši neganda, deja, užsitęsė. Jau metai, kaip gyvename karantino sąlygomis. Tad šiemet Kovo 11-osios irgi negalime švęsti kaip paprastai. Šiais metais prie Kovo 11-osios paminklo susirinko tik Punsko savivaldybės, lietuviškų mokyklų ir draugijų vadovai, padėjo gėlių, taip simboliškai prisimindami svarbų įvykį.

Kovo 16-oji, garsiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena, į lietuvių kalendorių įtraukta kaip Knygnešių diena. Mūsų kraštas knygnešystės istorijoje irgi turi savo kuklų indėlį. Skaityti daugiau →

Mieli tautiečiai, ponios ir ponai,

Nuoširdžiai sveikinu su Kovo 11-ąja – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius esame laisvi ir nepriklausomi. Anuomet mažai kas galėjo patikėti, kad Lietuva vėl bus laisva, kad bus įmanoma išsilaisvinti iš sovietų gniaužtų. Bet Lietuvai pavyko – šiandien ji yra laisva, demokratinė ir moderni valstybė Europos centre ne tik geografine prasme, bet ir savo pasiekimais.

Džiaugiamės, kad nežiūrint sparčiai plintančios modernizacijos ir globalizacijos, šiame krašte gyvenantys lietuviai išsaugojo tikrąsias vertybes, puoselėdami savo tautinę savimonę ir tapatumą bei išlaikydami savo krašto savitumą.

Švęskime Kovo 11-ąją kaip mūsų laisvės, stiprybės ir vienybės šventę!

Mindaugas Vaina

Irena Aleksaitė

Virusas nesiliauja siautėjęs ir nusineša vis daugiau aukų, jau nesirinkdamas tik silpnesnių ar vyresnių… 2021 m. sausio 16 d. Punsko kapinėse prie tėvo ir senelių prisiglaudė Mindaugo Vainos (g. 1977 m.) pelenai. Atrodytų – vyro pačiame jėgų žydėjime.

Mindaugas gyveno Varšuvoje, bet priklausė ir Punsko kraštui. Iš čia kilę jo tėvai – Teresė Jonuškaitė ir Rimas Vaina, kurie Punske ne tik tuokėsi, krikštijo vaikus, atostogavo, bet ir gyveno šio krašto rūpesčiais ir džiaugsmais, nepaisydami skiriančių kilometrų. Dauguma lietuvių Varšuvoje gyveno „laikinai“: vieni tik studijavo, kiti po studijų gavo darbą, bet visi planavo grįžti, o kai kurie ir sugrįžo. Tačiau jų vaikams buvo lemta pasilikti… Šie vaikai – mūsų krašto anūkai – platesnei visuomenei dažniausiai lieka nežinomi, o juos verta paminėti jau vien dėl to, kad ne vienas dirbo ir dirba tikrą ambasadorių darbą. Jiems jau vaikystėje tenka aiškintis bendraklasiams ir auklėtojams dėl savo vardo, pavardės, atsakinėti į sunkius (vaikui per sunkius) klausimus apie lietuvius, Lietuvos istoriją, net nesuprantant, kodėl tie klausimai užduodami. Būna, kad pavyksta nuoširdžiai sudominti draugus, ir šie vėliau ieško lituanistinių studijų. Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą <…> Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“ Turbūt nėra lietuvio, nežinančio šios Mikalojaus Daukšos citatos. Vis dėlto pravartu kartkartėmis ją prisiminti, juolab kad vasario 21-oji paskelbta Tarptautine gimtosios kalbos diena. O nuo vasario 16 iki kovo 11 d. per pastaruosius keletą metų buvo rengiamos Lietuvių kalbos dienos, t. y. organizuojami įvairūs renginiai, skirti lietuvių kalbai, skelbiami konkursai vaikams. Skaityti daugiau →

Brangūs broliai ir seserys!

Susirinkome čia, Seinų Dievo Motinos bazilikoje, padėkoti Dievui už Tėvynės laisvę. Kelias į ją nebuvo labai lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti dabar, kai jau esame laisvi. Galime galvoti, kad jau nieko blogo mums nebegresia. Bet iš tikrųjų yra kitaip. Kai esi per laisvas, pripratęs prie laisvės, jau nebežinai, kas yra nelaisvė. Ir čia yra didžiausia problema. Nevertinam to, ką turime.

Gal nesuklysčiau sakydamas, kad viena iš kalvių šauklių Lietuvos Nepriklausomybei yra šis gražus, stebuklais apdovanotas miestelis Seinai. Ypač ta vieta, kur esame, kur stovime – bažnyčia. Ir vienuolyno ansamblis, kur nuo 1826 iki 1915 m. veikė Seinų kunigų seminarija – ta laisvės šauklių kalvė. Čia, pajutę Dievo kvietimą tarnauti Dievui ir Tėvynei, savo pašaukimą atrasti ateidavo lietuvių šeimų jaunuoliai, daugiausia iš kaimų. Nebuvo jie iš pradžių visi tokie gabūs mokslui ar rašymui. Buvo jie čia, savo žemėje, engiami ir spaudžiami. Troško gimtąja kalba melstis ir studijuoti, šviesti visuomenę, liaudį, būti arčiau savųjų avelių. Gal ta priespauda ir padėjo jiems skleisti gimtosios kalbos ir Tėvynės meilę, nusižengiant griežtai kunigų seminarijos ugdymo disciplinai. Buvo jie ir persekiojami, ne visi baigė kunigų seminariją. Tačiau visi – kurie baigė ją ir nebaigė – tikrai turėjo širdyje Skaityti daugiau →

LR Švietiom ir mokslo ministro A. Monkevičiaus vizitas licėjuje, 2019 m.

Edukacinis fondas „Perspektywy“ kiekvienais metais skelbia Lenkijos vidurinių mokyklų reitingą. Sudarant 2021 m. geriausių licėjų sąrašus, atsižvelgta į mokyklas, kuriose 2020 m. gegužės mėn. brandos egzaminus laikė ne mažiau kaip 12 moksleivių, o vidutiniai privalomų lenkų kalbos ir matematikos egzaminų rezultatai buvo ne žemesni kaip 0,75 Lenkijos licėjų vidurkio.

Reitingo kriterijai ir jų svoriai (%):

• brandos egzaminas – visi pasirinkti (papildomi) dalykai (Punsko licėjaus atveju tai ir lietuvių kalbos egzaminas), laikyti išplėstiniu lygmeniu – 45 %;
• brandos egzaminas – privalomi dalykai, laikyti pagrindiniu lygmeniu – 25 %; Skaityti daugiau →

Žr. Vasario 16-ai skirtą koncertą.