Punsko licėjui 60

IRENA GASPERAVIČIŪTĖ

Reta, kad į lietuvių bendruomenės renginį atvyktų net du tokio rango svečiai, kaip praėjusį savaitgalį minint Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus 60-ąjį jubiliejų. Šios vidurinės mokyklos absolventus pagerbė prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina. Apie profesoriaus nuopelnus, pareigas ir svarbą einant į Kovo 11-ąją pasakoti nereikia. Jis – jau tapęs legenda. Minėjime taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Žinoma, buvo atstovaujama ir Švietimo ir mokslo ministerijai, gausu buvę kitų institucijų atstovų, atvyko LR diplomatai Lenkijoje: ambasadorius Šarūnas Adomavičius, Konsulato Seinuose vadovas Vaclav Stankevič, Palenkės vaivada Bohdanas Paškovskis (Bohdan Paszkowski), Skaityti daugiau →

Seinai

ALMA VAZNELYTĖ

Rašinys, lietuvių kalbos konkurse licėjaus moksleiviams laimėjęs II vietą.

Kai 1826 m. vyskupo Mykolo Manugevičiaus iniciatyva Seinuose buvo įkurta kunigų seminarija, niekas nenutuokė, kad Lietuvos istorijoje jai teks atlikti svarbų vaidmenį. Seinai įgijo didelę reikšmę: tapo vyskupijos ir lietuvių tautinio atgimimo centru. Deja, 1818 m. birželio 30 d. Seinuose įkurta vyskupija buvo dvilypė: parapijiečiai bei besimokantys klierikai laikė save lietuviais arba lenkais. Šis pasiskirstymas vėliau sukėlė tautinius konfliktus, tarpusavio santykių problemą ir kovą dėl tautos išlikimo. Skaityti daugiau →

Licėjaus vadovai

JURGITA STANKAUSKAITĖ

Belaukiant Punsko licėjaus jubiliejinio skambučio, užplūsta prisiminimai, bandoma įsivaizduoti ošiančią mokyklos klasę, siekiama paimti į rankas senus vadovėlius ir nusikelti keliasdešimt metų atgal. Įdomu, kaip atrodė senasis Punsko licėjus? Apie ką buvo galima pasiskaityti mokinių sienlaikraštyje? Koks buvo mokyklos bendruomenės gyvenimas? Geriausiai pasikalbėti su tais, kurie viską prisimena taip, lyg tai būtų buvę vakar. Nieko nelaukdama, susitariu su buvusiu licėjaus direktoriumi Juozu Sigitu Paransevičiumi, norėdama pavaikštinėti po keliasdešimt metų jo vadovautą Punsko licėjų. Padedu telefono ragelį ir jau žinau, kad rytoj bus nuostabus ketvirtadienio rytas.

Juozas Sigitas Paransevičius: Tiksliai negaliu pasakyti, kelintais metais buvau išrinktas mokyklos direktoriumi. 1965-aisiais tapau mokyklos direktoriaus Algio Uzdilos pavaduotoju. Tuo metu veikė septynmetė pagrindinė mokykla ir ketverių metų licėjus. Skaityti daugiau →

JOLANTA MALINAUSKAITĖ-VEKTORIENĖ

Gegužės mėnesio kultūrinių renginių kalendorių vainikavo Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro naujausio spektaklio premjera – scenos šviesą išvydo Petro Vaičiūno 4 veiksmų komedija „Patriotai“.

1926 m. Vaičiūno parašyta pjesė buvo skirta režisieriaus Boriso Dauguviečio teatrui. Ilgainiui kūrinys sulaukė daugybės pastatymų tiek profesinio, tiek mėgėjiško Lietuvos teatro scenose. Ilga, gan sudėtinga, su labai išplėtotais dialogais, bet aktuali ir šiais laikais komedija – kietas riešutėlis norint perkelti dramos kūrinį į sceninę erdvę. Satyrinis tiesmukumas, gan realistinis žmonių ydų vaizdavimas norint pjesę statyti reikalauja tam tikro apvalkalo. Galop pati tematika, kad ir universali, šiek tiek pavojinga. Visgi kūrinys kalba apie patriotus kabutėse – Skaityti daugiau →

Šiurpilio piliakalnis. alkas.lt

VIKTORIJA ČERLIONYTĖ

Birželio 1 d. Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytojai ir mokiniai pakvietė mus, Vidugirių pagrindinės mokyklos IV–VI klasių mokinius, pakeliauti po Suvalkiją.

Pirmiausia nuvažiavome prie didelio Šiurpilio piliakalnio. Stačiais jo šlaitais pamaži kopėme į viršų. Klausėme mokytojų įdomių pasakojimų apie kalno istoriją, prūsus ir jotvingius, jų kovas su kryžiuočiais. Seinų „Žiburio“ mokinė Onutė papasakojo legendą apie Eglę – žalčių karalienę, apie berną, kuris bandė ją išgelbėti ir panaikinti prakeiksmą, apie riedančius nuo kalno akmenis. Nuo kalno viršūnės grožėjomės aplinkinių miškų, laukų, ežerų grožiu. Skaityti daugiau →

Seinų kunigų seminarija

ALDUTĖ KARANECKAITĖ

Rašinys, lietuvių kalbos konkurse licėjaus moksleiviams laimėjęs I vietą

Seinų kunigų seminarija įkurta 1826 m. Tarp kitko, šios mokymo įstaigos atsiradimas nulėmė Seinų miestelio spartų plėtimąsi. Jis tapo svarbiu lietuvių tautiniu centru. 1904 m. seminarijoje buvo įvestos lietuvių kalbos pamokos. Dėstė kun. J. Laukaitis – Seinų „Šaltinio“ spaustuvės įkūrėjas (1906 m.). Dokumentuose rašoma, kad dauguma Seinuose besimokiusių klierikų buvo kilę iš Marijampolės ir Kalvarijos krašto valstiečių šeimų. Verta pabrėžti, kad seminarija išleido daug svarbių Lietuvai bei Punsko ir Seinų kraštui žmonių. Skaityti daugiau →

Šventės dalyviai

Pavasaris – pats gražiausias metų laikas. Gal todėl šiuo metu pagerbiame pačius svarbiausius žmones pasaulyje – mūsų tėvus. Mes juos mylime ištisus metus, bet būtent pavasarį susiburiame ir garsiai išsakome bei išdainuojame savo mintis ir jausmus.

Šių metų birželio 7 dieną Suvalkuose vaikai ir jaunimas, kurie mokosi lietuvių kalbos, pakvietė į Šeimos šventę. Joje galima buvo išgirsti tylius armonikos tonus, skambėjo gražios dainos mamai ir tėčiui, deklamuotos eilės ir skaityti prozos fragmentai. Programos metu vaikai išsakė begalinę meilę ne tik tėvams, broliams, sesėms, seneliams, bet ir visam mus supančiam pasauliui: Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” vyr. redaktorė

Nors ir ne masinis, nepritraukiantis objektyvų gausos ir nešvytintis puošniais drabužiais, bet, ne tik mano nuomone, pats prasmingiausias Lenkijos lietuvių draugijos renginys – konkursai: lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos ir dailiojo žodžio. Apie juos išsamiau rašysime kitame numeryje. Štai birželio 6 d. maratoną užbaigė lietuvių kalbos konkursas gimnazistams. Šiais metais jie gilinosi į vieno iš Seinų kunigų seminarijos auklėtinių, „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos biografiją, įvykius, formavusius jo asmenybę ir kūrybą. Esu įsitikinusi, kad nieko atsitiktinio gyvenime nebūna, taigi įdomu buvo internete perskaityti: „Lygiai prieš 111 metų, 1905-ųjų birželio 6 d., pirmą kartą viešai nuskambėjo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Skaityti daugiau →