„Sėkmės laboratorija“

Jurgita STANKAUSKAITĖ

Prie tokios išvados šiemet priėjo Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga, ruošdamasi kelintam „Karjeros dienų – Punskas 2020“ ciklui. Tikriausiai pastebėjote, kad šį kartą renginio tokiu pavadinimu nebuvo. Ir tikriausiai jau daugiau nebus. Ne be reikalo sakoma, kad meilė trunka trejus metus. Taigi palydėjus jaunimo vadinamas karjeras, kovo 5 dieną (šeštadienio vakarą) Punsko lietuvių kultūros namuose vyko LLJS suorganizuota „Sėkmės laboratorija“. Laboratorijoje susitiko Tomas Marcinkevičius, Artūras Kubilis, Irena Kowalewska, Jonas Jankauskas ir Justas Bliūdžius. Skaityti daugiau →

Kovo 11-osios minėjimas Punske

„Aušros” inf.

Kovo 13 dieną Punske vyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Punsko bažnyčioje. Po pamaldų Punsko lietuvių kultūros namuose vyko iškilmingas koncertas.

Susirinkusius sveikino LR konsulato Seinuose vadovas Vaclavas Stankevičius, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas Romas Vitkauskas, Punsko savivaldybės viršaitis Vytautas Liškauskas bei Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius Giniotis Juvitas.

Šventės metu prisiminti į amžinybę iškeliavę licėjaus mokytojai, koncertavo Kovo 11-osios licėjaus bei Šiaulių universiteto gimnazijos meno kolektyvai. Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” vyr. redaktorė.

Mieli Skaitytojai!

„Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą…“ Taip norėjosi prisiminti Kristijoną Donelaitį, ypač kai palengva į širdį vėl sugrįžta pavasario džiaugsmas. O kas gi gražiau ir įtaigiau galėjo jį išsakyti žodžiais, jei ne mūsų didysis Mažosios Lietuvos dainius?..

Dviejų švenčių belaukiant… Visada belaukiant švenčių norisi apsivalyti. Tvarkome namus, aplinką, peržvelgiam ir savo sielą. Janina Macukonienė, pasitelkdama kitą Mažosios Lietuvos mąstytoją Vydūną, svarsto apie lietuvių vertybes ir jų svarbą nūdienos pasaulyje. Ar gali išlikti tauta, šiandienos kultūrų gausybėje ir globalizacijos akivaizdoje nepuoselėjanti savo žmogiškųjų ir tautinių vertybių? Skaityti daugiau →

Festivalis „Raganė”

Jolanta MALINAUSKAITĖ-VEKTORIENĖ

Kovo 5 d. Seinų „Lietuvių namuose“ mūsų krašto lietuviškų mokyklų vaikučiai susirinko į jubiliejinį XXV vaikų teatrų festivalį „Raganė“. Ketvirtį amžiaus mūsų krašte rengiama vaikų teatrų šventė šiemet atrodė labai kukli – scenoje pasirodė vos septyni teatrai (šeši mūsų krašto ir vienas svečių iš Lietuvos). Festivalio istorijoje pirmą kartą scenoje parodyta tiek nedaug spektakliukų.

Kaip ilgai gyvuoja mūsų mokyklos, taip ilgai jose buvo rengiamos vaikų eglutės, kurių proga ruošiamos meno programėlės ir statomi vaidinimai. Ilgainiui norėta, kad vaikų įdėtas darbas nenueitų veltui, kad pastatytus vaidinimus mokiniai parodytų platesnei visuomenei, kitų mokyklų draugams, galop suvaidintų tikroje scenoje, kur yra apšvietimas ir įgarsinimas. Skaityti daugiau →

Olimpiados dalyviai

Šiais metais lietuvių kalbos olimpiada vyko kovo 3–4 dienomis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje. Kadangi kartu organizuojama ir Lietuvos, ir užsienio lietuviškoms mokykloms, dalyvių susirinko sausakimša salė. Iš užsienio mokyklų: Maskvos, Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde, Pelesos, Rimdžiūnų, Rygos, Vilniaus lietuvių namų, Punsko ir Seinų, suvažiavo daugiau kaip 20 dalyvių.

Vyresniųjų (11–12 klasių) grupėje I vietos laimėtoju tapo Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinės mokyklos mokinys, II ir III vietas laimėjo Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokinės Daiva Batvinskaitė ir Gabrielė Krakauskaitė. Skaityti daugiau →

Vinco Kudirkos paminklas Vilniuje.

Pamąstymai Lietuvos nepriklausomybės minėjimų tarpušvenčiui

Ko žmogui reikia, kad išliktų žmogumi? Paprasčiausias atsakymas į šį iš pažiūros lyg ir sudėtingą, filosofinį klausimą – pasirūpinti savo dvasiniais reikalais. Jeigu rūpintumės tik materialinių poreikių tenkinimu, tai ir neišsiskirtume iš viso gyvūnijos pasaulio, nes savo kūnų maitinimu, dauginimusi ir savos rūšies išlaikymu rūpinasi net primityviausi organizmai. Žymiai sudėtingesnis klausimas – kas sudaro tą žmogaus dvasinį pasaulį? Kad žmogus yra visų pirma visuomeninė būtybė, be kitų nesugebanti egzistuoti ir išlaikyti žmogiškųjų savybių, jau seniai įrodyta. O kaip svarbu jam būti tarp savo gentainių, augti šeimoje, savoje kalbinėje, kultūrinėje, etninėje ir gamtinėje aplinkoje. Gyventi tarp žmonių, saugančių tą pačią istorinę atmintį.

Tautos samprata ne visada buvo vienodai svarbi žmonijos istorijoje. Dar visai neseniai buvę žmonių, dėl tautinių vertybių pasiryžusių paaukoti savo gyvybę… O kaip dabar „laikosi“ patriotizmas, kaip mes, lietuviai, stengiamės išlaikyti savo tautinę tapatybę? Kai kuriomis mintimis apie lietuvių tautinį tapatumą kintančiame pasaulyje norėčiau pasidalyti remdamasi ką tik perskaityta gana plačia daugelio autorių monografija „Tautinės tapatybės dramaturgija“ (Vilnius: VPU leid., 2005). Skaityti daugiau →

Kun. S. Norkus

Gyvendami tam tikroje aplinkoje, visuomenėje, susiliejame su vieta, priprantame prie daiktų, objektų, žmonių, kultūros, tam tikrų poelgių. Nekvaršiname galvos, kodėl visa būtent taip funkcionuoja, kaip ir iš kur atsirado, kas įkvėpė gyvenimą, veiksmą. Atrodo – pats buvimas čia yra tiek akivaizdus ir natūralus, kad kitaip ir negali būti. Bėgame pirmyn lyg upės vanduo, negalvodami, kad tos upės vagą juk dar prieš mus kas nors turėjo išrėžti. Be abejo, visas užgyventas paveldas mums ir priklauso, tačiau tai nereiškia, kad esame gyvenimo valdovai. Kartais reikėtų atsigręžti atgal, suieškoti žmones, kurie stengėsi, kad mums būtų geriau, ir atminimu juos pagerbti.

Apie kleboną kun. Simoną Norkų šiek tiek žinojau ir anksčiau iš Punsko leidiniuose pateiktos informacijos. Tačiau niekad giliau nesusimąsčiau, kuo gi jis Punskui (ir ne tik) taip nusipelnęs. Vėliau, rašydama straipsnį istorijos paveldo metraščiui „Terra Jatwezenorum“, turėjau įsigilinti į šio žmogaus gyvenimą, veiklą, likimą. Ieškant archyvinės medžiagos vis labiau ryškėjo, kad Norkus buvo neeilinė asmenybė. Viena iš tokių, kurios keičia istorijos bėgį. Skaityti daugiau →

Žirgų mėgėjas Gediminas

Jurgita STANKAUSKAITĖ

(Tęsinys. Pradžia „Aušros“ š. m. 3 nr.)

„Jonučuose gyvenom gerus du metus. Jeigu vokietys būt negrįžis, tai gal būtum likį Lietuvoj“, – pasakoja Gediminas Nevulis iš Punsko. Pasitraukus frontui net iki Stalingrado (šiandien Volgogradas), vokiečių armija buvo įsitikinusi, kad laimės karą. Neilgai trukus vokiečių šeimos ėmė grįžti į savo sodybas Lietuvoje. Joms nerūpėjo, ar jų paliktuose namuose kas nors gyvena. „Grįžį viskų nusavindavo, kų žmogus turėjai. Išaik, kap stovi…“ Tuo metu ne vienas Nevulių kaimynas neteko gyvenamosios vietos.

Gedimino tėvelis pabijojo likti be namų. Jis pažinojo jam paskirtos sodybos buvusio šeimininko vokiečio Ciklerio giminaitį iš Garliavos, kuris dirbo agronomu. Nusprendė pasikviesti jį į namus. Tikėjosi, kad prie butelio pasakys, ar Cikleris žada grįžti į dabartinę Nevulių sodybą. Skaityti daugiau →

Eugenija Pakutkienė

Eugenija PAKUTKIENĖ

Seinų mėgėjų teatras 2015 metais nemažai keliavo, rodydamas pastatytą pjesę „Generalinė repeticija“ (autorius Robertinas Bigėlis, teatro vadovė Eugenija Pakutkienė, talkino Eugenijus Kaminskas). Vaidmenis atliko: Cilė Grizevičienė – panelė Stefanija, Teresė Petruškevičienė – jos vyriausioji tarnaitė, valdytoja Rozalinda, Cilė Zdanienė, Danguolė Kuosaitė ir Genutė Pakutkienė – tarnaitės Cilė ir Pilė, Tomas Valukonis – pasiuntinukas, Teresė Matviejčikienė ir Genutė Sikorskaitė – panelės Stefanijos draugės Zosė ir Antosė, Eugenijus Kaminskas – klebonas Alfonsas.

Vaidinimą pavyko parodyti Klevuose (birželio 14 d.), Punsko skansene (birželio 20–21 d.), Rygiškių kaime (birželio 27 d.), Avižieniuose (liepos 4 d.), Žemaitkiemyje (rugpjūčio 8 d.), etnografinėje Prano Dzūko sodyboje Šeštokų seniūnijoje (rugpjūčio 22 d.), Seinų „Lietuvių namuose“ (lapkričio 29 d.). 2016 m. pavasarį žadame vykti į Rumšiškes, liepos kurį savaitgalį į Ukmergę, rugsėjį – į Šiluvą. Skaityti daugiau →