Admin
Sausio 13-oji
Vilnius, 2015
1991 m. sausio 13 d. naktį, sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo14 žmonių:
Loreta Asanavičiūtė
Virginijus Druskis
Darius Gerbutavičius
Rolandas Jankauskas
Rimantas Juknevičius
Alvydas Kanapinskas
Su žemėlapiu per gyvenimą
Birutė Jaroševičienė
Jurgita STANKAUSKAITĖ
Šį kartą šnekinu buvusią Punsko mokyklos mokytoją. Čia ji iki aštuntojo dešimtmečio mokė geografijos. Tai buvo jos gyvenimo arkliukas, kurio nepaleido net ir tada, kai teko keisti darbo ir gyvenimo aplinką. „Nuo 1979 m. gyvenu Sokulkoje. Dirbau Sokulkos pagrindinėse mokyklose. Dėsčiau geografiją. Kai 1999 m. Lenkijoje buvo įgyvendinta mokyklų reforma ir įsikūrė gimnazijos, mano 4-oji pagrindinė mokykla, kurioje dirbau, tapo 1-ąja gimnazija. Čia teko eiti direktorės pavaduotojos pareigas, o po metų tapau šios mokyklos direktore. Joje mokėsi per 1000 mokinių. 2005 m. išėjau į pensiją. 1995 m. įgijau prisiekusiosios lietuvių kalbos vertėjos statusą, tai dabar turėdama daugiau laiko verčiu įvairius tekstus.“
2015 m. sielovadinės veiklos apžvalga
prel. Edmundas Putrimas
Prelatas Edmundas J. Putrimas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai
2015 m. dalyvavau XVIII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime Montevidėjuje, Urugvajuje. Malonu, kad nuo suvažiavimo įsteigimo prieš 18 metų Pietų Amerikos jaunimas tęsia tradiciją susiburti ir ugdyti savo lietuvišką tapatybę. Esu dėkingas, kad į jį atvyksta jaunimas iš Kanados lietuvių jaunimo sąjungos, kuris praturtina suvažiavimo programą savo patirtimi. Pietų Amerikoje aplankiau lietuvių bendruomenes ir jų parapijas bei draugijų kultūros centrus.
Tenka aplankyti nemažai įkalintų lietuvaičių. Dauguma jų įkalinti Limoje, Peru ir San Paule, Brazilijoje. Šie kaliniai yra prekybos žmonėmis aukos, pakliuvę į narkotikų pervežimo tinklus. Esu dėkingas, kad galiu prisidėti prie lietuvių akcijos „Šv. Mortos grupė“, kuri jungia ir koordinuoja Bažnyčios, policijos bei įvairių ne pelno organizacijų ir konsulatų veiklą. Pagrindinis veiklos tikslas – kovoti su šių dienų pasauline vergyste. Skaityti daugiau
Kalėdinės žaidynės 2015
Viltelė
Vida Jolanta STANKEVIČIENĖ
Kalėdos – labai gilią prasmę turinti šventė. Vieniems ji siejasi su šeimos jaukiu pabuvimu drauge, kitiems – su keliomis laisvomis dienomis ir galimybe pailsėti, dar kitiems – su skaniu maistu ir dovanomis. Kai kam Kalėdos – tai susimąstymo, vilties ir gerumo metas. Įvairūs žmonės, įvairūs poreikiai ir svajonės.
Š. m. gruodžio 5 dieną „Viltelės“ klube Punske surengtos tarptautinės žaidynės. Į jas atvyko žmonių su negalia sporto klubo „Šešupė“ nariai iš Marijampolės. Tai buvo pirmosios kalėdinės žaidynės mūsų klube, tačiau manau, kad jos taps visų laukiamu tradiciniu renginiu. Skaityti daugiau
Gražių ir ramių Jums šventų Kalėdų!
Šv. Kalėdos, 2015 m.
„Žinau, kad esi; kas esi, kaip esi — nežinau.
Ir tyli širdis prieš tą amžiną mįslę,
Kurios išrišimo žvaigždynuos ieškot ketinau”.
Vincas Mykolaitis-Putinas (Nežinomam Dievui)
Lenkijoje Kalėdų Senelis vietoj dovanų rykštes dalija
Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose. ©Aušra (MM)
Petras MAKSIMAVIČIUS
Prieš pat Kalėdas, vaikščiodamas Seinų turguje, pamačiau du besiginčijančius žmones. Priėjęs arčiau, supratau, kad ginčas labai rimtas ir susijęs su pastarųjų dienų politiniais įvykiais Varšuvoje. Nepadoru būtų atkartoti žodžius, kuriuos vartojo pašnekovai, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad abu jie į išsakomus argumentus žiūri labai rimtai ir nejuokauja. Vienas, kritikuodamas dabartinės Lenkijos Seimo daugumos ir Prezidento sprendimus, lygino juos su prieškarinėje Lenkijoje naudotais metodais susidoroti su nepalankiais politikais, tautinėmis mažumomis. Kritikavo maršalo J. Pilsudskio vidaus ir užsienio politiką, policinius neparankių valdžiai žmonių persekiojimo metodus. Kitas garsiai reiškė savo priešiškumą buvusios valdžios sprendimams dėl pabėgėlių į Lenkiją priėmimo. Pasak jo, Lenkijai šiuo metu reikalinga ryžtinga ir tautos interesus ginanti valdžia, o būdai, kokiais tai bus daroma, yra antraeiliai.
Tai jau paskutinė (2015 m.) mūsų „Aušra”. Tas, kas nori, nesunkiai ras joje ką skaityti.
Irena GASPERAVIČIŪTĖ
Kalėdos. Naujieji metai. Dar vieni… Atrodo, vakar rašiau metų pabaigos įvadinį… Laikas nenumaldomas. Bet gal ne metus, o svarbius įvykius, atliktus prasmingus darbus reikėtų skaičiuoti? Ateinančiaisiais užderės jubiliejų. Švęsime Punsko Kovo 11-osios licėjaus šešiasdešimtmetį, kultūros namuose minėsime bent poros ansamblių apvalius jubiliejus. Besibaigiantys šiuo atžvilgiu buvo kuklesni, o ir metinės trankiai neminėtos.
„Norėčiau išnaudoti visas galimybes“
LLB valdybos pirmininkė Danutė Valukonytė
Danutė Valukonytė jau metus laiko yra Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė. Praėjus metams kalbamės apie atliktus darbus, tikslus, mūsų lietuvių bendruomenę ir jos problemas.
IRENA GASPERAVIČIŪTĖ
Irena Gasperavičiūtė: Dauguma mūsų skaitytojų Tave pažįsta, vis dėlto trumpai papasakok apie save.
Danutė Valukonytė: Mokslus pradėjau Juodeliškės pradinėje mokykloje, tęsiau Seinų pagrindinėje, vėliau Žemės ūkio licėjuje. Studijuoti išvykau į Olštino žemės ūkio akademiją. Grįžusi pradėjau dirbti Krasnagrūdos pagrindinėje mokykloje, kur vaikus mokiau įvairių dalykų, tačiau daugiausia biologijos, chemijos, fizikos. Bedirbdama mokykloje Varšuvoje baigiau podiplomines pedagogikos studijas.
Lietuvos ambasadorius lankėsi Seinų ir Punsko krašte
Seinų „Žiburio” absolventai meno dirbtuvėse Punske
Gruodžio 15–16 dienomis Seinų ir Punsko krašte lankėsi LR ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius. Jį lydėjo LR URM Užsienio lietuvių departamento Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo skyriaus vedėja Danguolė Vinciūnienė bei LR konsulato Seinuose vadovas, ministras patarėjas Vaclavas Stankevičius.
Pirmąją vizito dieną svečiai pagerbė Lietuvos karių atminimą Berznyko kapinėse, padėjo gėlių prie vysk. Antano Baranausko paminklo ir palaidojimo vietos Seinuose, aplankė visas lietuviškas mokyklas, atvežė moksleiviams kalėdinių dovanų, bendravo su mokytojais. Skaityti daugiau
Pakalbėkime apie kultūrą
J. Vainos muziejus Punske
Petras MAKSIMAVIČIUS
1986 metų vasarą į Punską iš Varšuvos ir Liublino atvyko studentai su savo dėstytojais ir surengė mokslinę ekspediciją. Jų tikslas buvo tyrinėti, kur, kodėl ir kaip pasireiškia lietuvių kultūra Punsko savivaldybėje. Ekspedicijos metu pastebėta, kad lietuvių kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas Punske labai turiningas, pasireiškia įvairiomis formomis ir pasižymi masiškumu. Vadinasi, beveik kiekvienas ten gyvenantis lietuvis aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. Žinoma, ieškota atsakymo, kodėl. Prieita išvadą, kad punskiečių aktyvus dalyvavimas kultūriniame gyvenime ar vadinamosiose talkose – tai atsakas į valdžios taikomus suvaržymus kitose gyvenimo srityse. Skaityti daugiau