Tomas Venslauskas, LLJS pirmininkas

2023-ieji Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungai (LLJS) buvo atodūsio laikas po ypač darbingų 2021 ir 2022 metų. LLJS valdybos deleguoti aštuoni žmonės dalyvavo XVII pasaulio lietuvių jaunimo kongrese, kuris vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Sąjungos nariai aktyviai įsitraukė į Kongreso veiklas, diskusijas, dalyvavo kuriant nuostatus ir rezoliucijas, renkant naujus Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos narius. LLJS džiaugiasi tuo, kad jos atstovė Ingrida Vaznelytė buvo pakartotinai išrinkta PLJS valdybos nare.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Palydime 2023-iuosius su viltimis ir svajonėmis, su atliktais prasmingais ar tik su planuojamais atlikti darbais. 2023-ieji ir darbingi, ir keisti. Keisti ypač Seinuose, kurie „iki dantų apsiginklavo“ granito paminklais ir lentomis. Ypač šiandienos kontekste, kai ant Seinų kunigų seminarijos sienos neįmanoma pakabinti atminimo lentos Vincui Kudirkai, kai Seinų bazilikoje neleidžiama įamžinti kovojusiųjų už lietuviškas mišias atminimo, ypač prasmingas atrodė lietuvių kalbos sugrąžinimo į Seinų baziliką 40 metų jubiliejaus minėjimas.

Keturiasdešimties metų (1947–1983) pastangas dėl lietuvių pamaldų Seinų bazilikoje susigrąžinimo prisimenant

Bronius Makauskas

(Tęsinys. Pradžia „Aušros“ š. m. 23 nr.)

Lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje problema (ir ne vien ši) išėjo už Lenkijos episkopato kontrolės ribų. Į Lomžos kuriją ir Episkopato sekretoriatą plaukė JAV, Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur gyvenančių lietuvių protesto laiškai. Vyskupas Sasinovskis (Sasinowski) pagaliau buvo priverstas reaguoti viešai užsienio lietuvių katalikiškoje spaudoje. Sulaukdavo reakcijų. Štai viena iš jų.

Petras Maksimavičius

Vincas Kudirka, besimokydamas Varšuvoje XIX a. pabaigoje, parašė eilėraštį „Gražu, gražiau ir gražiausia“, kuris greit pateko į mokyklinius vadovėlius. „(…) Gražiausia vienok esti akimis matyti, kad širdims ir žodžiams ir darbai atsako.“ Apie reikalą Suvalkuose steigti lietuvišką mokyklą diskutuota beveik kelis dešimtmečius. Šis klausimas buvo keliamas per įvairius draugijų suvažiavimus arba posėdžius, tačiau tam tikras lūžis neįvykdavo. Jau tada buvo matyti, kad Suvalkuose daugėja jaunų lietuviškų šeimų, o atsivėrus Šengeno erdvei ir Lietuvoje įvedus eurą, šis miestas jos piliečiams tapo ne tik tranzito, bet ir traukos centru. Lietuvių kalbos poreikis didėjo.

Lietuviškų mokyklų mokytojų konferencija – tai renginys, suburiantis ne tik mūsų krašto lietuvius mokytojus, bet ir visus, kam svarbūs švietimo lietuvių kalba klausimai ir problemos. Šiais metais Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai pavyko ją suorganizuoti jau trečią kartą. Tačiau verta paminėti, jog mes esame šios minties tęsėjai. Tokio pobūdžio konferencijos sumanytojų reikėtų ieškoti Lenkijos lietuvių bendruomenėje. Pirmas lietuvių mokytojų susitikimas buvo surengtas prieš daugelį metų. Vėliau panašius organizavo Lenkijos lietuvių mokytojų draugija. Užgesus draugijos veiklai nutrūko ir konferencijų organizavimo tradicija.

Darius Vilimas

Kaip žinoma, šių metų gegužės 12 d. Seinų mieste iškilmingai atidarytas Abiejų Tautų Respublikos kresų muziejus. Tai nėra vienintelis tokio tipo muziejus Lenkijos Respublikoje. Šalyje dar yra keletas tokių, dauguma rytinėje Lenkijos dalyje – Liubline, Liubačuve, Bžege ir kt.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Dar nespėjus užgesti Visų Šventųjų žvakutėms, televizijoje ir prekybos centruose pasigirsta Kalėdų muzika ir jau siūloma pirkti proginį kinišką žaisliuką. Komercija šiandien daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimui. Ypač vaikų. Tokiu būdu ir įsigali „globalios“ arba, kitaip sakant, „komercinės“ šventės, kaip antai Helovynas ar Šv. Valentino diena, apie kurias prieš trejetą dešimtmečių nieko nebuvome girdėję. Ar įdomus tas suvienodėjęs pasaulis? Man ne, bet kiekvienas gali pasirinkti…

„Aušros“ inf.

Giesme „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“ lapkričio 12 d. Seinų „Lietuvių namuose“ prasidėjo lietuviškų mišių grąžinimo į Seinų baziliką 40 metų jubiliejaus minėjimas. Ta proga salėje buvo parengta paroda su giedotojų nuotraukomis, dokumentų. Į minėjimą susirinko daugiausia aktyviausiai dalyvavusiųjų ginant savo teises bažnyčioje melstis gimtąja kalba giminės, tuomet dar buvę paaugliai, bet jau pamenantys anų laikų įvykius ir supratę jų svarbą.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Įvairiai žmonės vadina mūsų buvimą šioje žemėje: vieniems tai kelionė, kiti sako, kad tai ieškojimai, tretiems – kančia ar pareiga, dar kitiems – džiaugsmas. Gal ne kiekvieną dieną susimąstome apie gyvenimo prasmę, tačiau atėjus Vėlinėms, kai degame žvakutes savo artimiesiems ar buvusiems kaimynams, tikrai pagalvojame, kur link einame.