Aušra Nr. 15-16/2024
red.
Knygnešio Povilo Matulevičiaus anūkė
Eugenija Pakutkienė
Balandžio 27 d. mirė knygnešio Povilo Matulevičiaus anūkė Janina Burdulytė. Ji išsaugojusi savo senelio gimtinę Kreivėnų kaime.
Janina Burdulytė – kukli moteris, vadinta Janute, Kreivėnų kaime gyveno nuo gimimo iki mirties. Ji gimė 1944 m. birželio 16 d. Turėjo brolį Antaną ir jaunesnę seserį Marytę. Tėvai tai Boleslovas Burdulis ir Agnietė Matulevičiūtė. Agnietės tėvai – Povilas Matulevičius ir Adukauskaitė iš Paliūnų. Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Keista šių metų vasara. Nors nieko nestebina lietus šioje klimato juostoje, vis tiek norėtųsi daugiau karštų vasaros dienų. Beje, besibaigiant liepai ima gelsti javai ir paradoksaliai žmogų apima savotiškas vasaros ilgesio jausmas. Jau ir mokiniams atostogos įpusėjo. Skaityti daugiau
Iš Miroslavo apylinkės gyventojų atsiminimų
Jonas Juravičius
Miroslavo apylinkės gyventojų skaičių prieš karą papildė apie trisdešimt šeimų, atkeltų iš Seinų ir Punsko krašto. Nesustabdomai bėgant laikui jau tik vieną gyvą žmogų turime iš iškeltųjų iš Lenkijos. Tai Skarkiškių kaimo Julė Žiurinskaitė-Grepienė. Ji kalbėjo: Skaityti daugiau
Vaidinimai tęsiasi
Petras Maksimavičius
Ankstesniame „Aušros“ numeryje rašiau, kad Lenkijos katalikų bažnyčios hierarchai smerkia šalyje augančias nacionalizmo nuotaikas ir ragina kurti modernų patriotizmą, kuris neprieštarauja ir katalikų tikėjimo skelbiamoms vertybėms. Be kita ko, jie paragino istorinių inscenizacijų organizatorius geriau apgalvoti renginių scenarijus ir išraiškos formas, kad neiškreiptų istorinio vaizdo ir neklaidintų šių inscenizacijų dalyvių ir stebėtojų. Skaityti daugiau
Kelionė į Pščelniką
Loreta Uzdilaitė, Gabija Batvinskaitė
Kiekvienų metų liepos viduryje Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žuvimo vietoje, Soldino miške, vyksta jų žūties metinių minėjimas. Jau tapo tradicija, kad šiame minėjime kasmet dalyvauja ir Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos II klasių mokiniai. Skaityti daugiau
Mieli skaitytojai!
Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė
Įpusėjo liepa – ir šį mėnesį būta svarbių datų lietuviams. Štai ką tik pasibaigė Žalgirio mūšio 607-ųjų metinių minėjimas, liepos 16-ąją Soldine paminėtas Dariaus ir Girėno tragiškai pasibaigęs didvyriškas skrydis. Žinoma, liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi – Lietuvos valstybės dieną, Punske prie Lietuvių kultūros namų, Seinuose prie vysk. Antano Baranausko paminklo, Suvalkuose „Vienybės“ klube susibūrę lietuviai kartu su visa lietuvių tauta giedojo „Tautišką giesmę“. Skaityti daugiau
Lietuvos 100 – mečio paroda: lietuvių fotografijos Šiaurės šalių sostinėse
Stokholmas, Kopenhaga, Oslas, Helsinkis, Vilnius – tokiu maršrutu nuo rugsėjo keliaus 18 fotografijų, kuriose – veržli, ambicinga ir pozityvi 100-mečio Lietuva.
Parodos iniciatoriai Lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje, bendradarbiaudama su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, lietuvių jaunimo organizacijomis Danijoje, Norvegijoje bei Suomijoje Lietuvos šimtmečio minėjimo proga rengia 3 mėnesius 4-iose Šiaurės šalių sostinėse veiksiančią fotografijų parodą „Veržli, ambicinga ir pozityvi 100-mečio Lietuva!“ Skaityti daugiau
Ievos Simonaitytės „Mažoji Lietuva“ ir Suvalkų trikampis – manoji Lietuva
Ieva Simonaitytė, www.klavb.lt
Aldutė Karaneckaitė
Rašinys, LLD rengiamame lietuvių kalbos konkurse licėjaus moksleiviams laimėjęs I vietą.
Kaip ir kitos tautos, lietuviai turi etnokultūrines sritis. Tai Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Mažoji Lietuva. Pastaroji jau baigia išnykti, nors praeity šis regionas buvo labai svarbus visai Lietuvai. Suvalkų trikampio, kuriam priklauso Seinų ir Punsko kraštas, istorinis vaidmuo akivaizdus, bet ateitis irgi miglota.
Mažoji Lietuva – regionas, apėmęs Prūsijos šiaurrytines dalis. Šiose žemėse gyveno lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. Prūsijos Lietuvos pradmenys siekia XIII a., kai kryžiuočiai buvo pakviesti į Vidurio Europą kovoti su pagonimis. Kryžiuočiai užkariautą kraštą pavadino Prūsija, o gyventojus – prūsais. Susipažinę su Lietuvos valstybe jie pastebėjo, kad tose žemėse gyvena tie patys lietuviai. Skaityti daugiau
Mindauginės
Mindauginės
Dalia Astrauskienė
Liepos 6-ąją minime pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose 2017 m. liepos 1 d. jau dešimtą kartą Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos aikštėje surengė iškilmingą koncertą. Į šventę atvyko garbingi svečiai ir rėmėjai: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai Liudvikas Narcizas Rasimavičius ir Petras Giniotas, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose ministras patarėjas Vaclav Stankevič, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, Skaityti daugiau
Gimtoji žemė Kazio Bradūno kūryboje ir mano pasvarstymuose
Kazys Bradūnas
Adomas Kalinauskas
Rašinys, LLD rengiamame lietuvių kalbos konkurse licėjaus moksleiviams laimėjęs II vietą
Gimtoji žemė – pagrindinė vertybė poeto Kazio Bradūno kūryboje. Šis motyvas yra neatsiejamas jo poezijos elementas, atsiskleidžia daugelyje K. Bradūno eilėraščių. Gimtoji žemė – tai ir mūsų, žmonių, gyvenančių už Lietuvos ribų, didžiausias turtas, kurį reikia branginti ir puoselėti.
Kazys Bradūnas – žemininkų kartos poetas, išeivijoje redagavęs antologiją „Žemė“, vienas iš pagrindinių egzodo kūrėjų. Pusamžį praleidęs už Lietuvos ribų, jis ilgėjosi savo tėvynės, nesijautė svetur taip gerai kaip kažkada laisvoje Lietuvoje. „Man svetimą duoną valgant, kąsnį baisiai nuryti sunku“, – rašė savo eilėraštyje „Svetimoji duona“. Šios eilutės taikliai apibūdina skausmą, kurį jautė poetas, gyvendamas toli nuo savo tėvynės. „Duonos kąsnis“ ten kitoks nei Lietuvoje, tik grįžęs į Tėvynę poetas galės būti laimingas, gyvenimas išeivijoje niekada jam nebus visavertis. Skaityti daugiau