Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Savaitgalį Seinuose buvo atidarytas Kresų muziejus. Kas negerai su šiuo miestu, kad jis vis dar nepasinaudoja proga žengti žingsnį pirmyn santykiuose su lietuviais? Kam dar reikalingas tas istorijos „atsijojimas“, bandant kuo labiau sumenkinti lietuvišką Seinų praeitį? Šitaip elgtis galima tik jos bijant. Beje, kaip keista bebūtų, privačiai vis dažniau galima išgirsti lenkus sakant, kad jų protėviai kalbėję lietuviškai. Tai, beje, visai nestebina. Žodžiu, tikroji šio krašto praeitis vis dėlto gyva, kiek būtų besistengiama ją ištrinti. Gerai, kad nebuvo pražiopsota (gal jau paskutinę minutę) galimybė Seinuose įsteigti lietuvišką mokyklą. Ar ji bent kiek atitaisys istorinę tiesą, sunku pasakyti. Manau, kad bent kažkiek…

Seinų lietuvių „Žiburio“ inf.

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla Lietuvos Respublikos švietimo ministerijai pateikė projekto „Lietuvių tautos istorijos ir literatūros pažinimas“ paraišką. Projekto tikslai: pažinti svarbias Lietuvos literatūrai ir istorijai vietas, asmenybes, ugdyti vaikų pagarbą savo tautos istorijai, kultūrai. Numatytos keturios išvykos. Pagal šį projektą penktokai ir septintokai lankėsi Druskininkuose.

Vaiva Vaicekauskaitė

Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus vaikinų krepšinio komanda kovo pabaigoje iškovojo auksą Palenkės vaivadijoje. Tačiau tai nėra vienintelis jų laimėjimas. Punsko krepšininkai gegužės 6 d. tapo Marijampolės krepšinio mėgėjų lygos B diviziono III vietos laimėtojais! Vaikinus treniruoja Punsko Kovo 11-osios licėjaus fizinio lavinimo mokytojas Darius Valinčius. Kalbuosi su mokytoju apie jo vaikystės pomėgius, pedagoginį darbą bei komandą, kuriai jis vadovauja.

Algimantas Katilius

Juozapas Šmulkštys gimė 1866 m. kovo 14 d. Tūrupio kaime, Liudvinavo parapijoje (Kalvarijos apskrityje), ūkininkų šeimoje. Marijampolės gimnazijoje baigė keturias klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1883 m. liepos 4 d. Tais metais į pirmą kursą įstojo septyniolika klierikų, iš kurių kunigystės šventimus pasiekė penkiolika. Dauguma įstojusiųjų buvo lietuvių kilmės, nes į seminariją atvyko iš lietuviškų parapijų.

Irena Gasperavičiūtė

Balandį būtina nuvažiuoti į Druskininkus, kol žydi narcizai. Ir nueiti į mišką, kur raudonuoja pavasarinių grybų kepurėlės bei skamba dieviška muzika. Kai pavargsi būti visuomenėje. Ar nuo žiniasklaidos informacijų apie dar vieną mirtį… Tada būtinai nueik į mišką. Ten pamatysi besiskleidžiančius paparčius, o gal, kaip man anądien, pavyks pastebėti žole kopinėjantį kukutį. Ir diena praskaidrės.

Irena Gasperavičiūtė

Lietuvių menė

Seinuose lietuvių kultūros ir istorijos paveldo itin gausu. Neatsitiktinai šių metų balandžio 19 dieną čia viešėjęs Lietuvos istorijos instituto direktorius prof. Alvydas Nikžentaitis Seinus pavadino mažuoju Vilniumi. Tačiau iki šiol tas paveldas nėra tinkamai išeksponuotas. Ypač didelė spraga – Seinų kunigų seminarijos istorija, jos didžiulis indėlis į lietuvių kultūrą. Pačiam Seinų miestelyje niekur nerasi jokio ženklo, kad čia, pavyzdžiui, mokėsi Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Krupavičius, Lietuvos žemės reformos autorius, vėliau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės įkūrėjas, ar kun. Juozas Montvila, iki paskutinės minutės klausęs žmonių išpažinčių ir paskendęs kartu su „Titaniku“.

Božena Bobinienė

2023 metų kovo 19 dieną Punsko krašte vyko ketvirtasis knygnešių žygis „Įaugo mūsų šaknys šitoj žemėj!“. Pirmasis toks renginys suorganizuotas pandeminių 2020-ųjų metų liepos 5 d., Mindauginių išvakarėse. Jis pavadintas „Tik laisvi užaugam dideli“. Tai buvo ne tik pėsčiųjų žygis, bet ir lauko žaidimas su keliolika postų, specialiai paruoštomis užduotimis. Tuomet dalyvių buvę apie 50. Nuo to laiko, nepaisant kliūčių (o tokia kliūtis buvo, pavyzdžiui, COVID-19 apribojimai 2021 m.), žygiai organizuojami kiekvienais metais. Smagu, kad juose dalyvauja vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, tarp jų nemažai jaunimo (šiemet registravosi per 70 dalyvių).

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos inf.

Neatsitiktinai „knygnešio“ sąvoka žinoma tik lietuviakalbiams. Neišversi jos į kitas kalbas. Ne tik sąvoka, bet ir pats reiškinys lietuvių tautos, kalbos istorijoje labai reikšmingas – tai precedento neturinti kovos forma. Kovos apsiginklavus ne šautuvu ar kalaviju, o knyga, ne kartą aukojant savo ar šeimos gerovę dėl tikslo – gimtosios kalbos rašto. Šiandien, kai ypač pratę esame prie pragmatiško požiūrio į gyvenimą, ne iki galo įsivaizduojame XIX a. tikrovę ir ne visai suvokiame knygnešių kasdienybę.

2023 m. balandžio 29 d. 18 val.  vyks II Lietuvių liaudiškos muzikos ir šokių šventė „SUBATOS VAKARĖLIS” .

Renginio rėmėjai: Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administravimo ministerija bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Informaciniai rėmėjai: Punskas.lt ir Lenkijos lietuvių žurnalas Aušra

Irena Gasperavičiūtė

Šventės gena šventes, o gyvenimas eina savo vaga. Vis dar pavasaris džiugina stebuklais: nužydusius krokus keičia žibuoklių kilimai ar sprogstantys magnolijų pumpurai. Tai tarytum atlygis už žiemą kęstus vargus.

Pavasarį ir visuomenėje gyvenimas bunda – vyksta įvairūs konkursai, koncertai. Atvelykio sekmadienį Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija surengė tradicinę Velykinio meno parodą. Dar šį mėnesį vyks LLD rengiami Vaikų teatrų festivalis, lietuvių kalbos konkursas.