Vasario pabaiga – ūkininkams vis dar atvangos laikotarpis, o dirbantiems valstybinėse įstaigose, mokyklose ar kultūros centruose intensyvus darbas. Kol dar „saulė savo spindulį slepia“, institucijose verda darbas. Po kokio mėnesio vis sunkiau bus išlaikyti suoluose sėdinčių vaikų dėmesį. Tuomet verta pagalvoti apie tokius mokymo metodus, kur galima būtų išeiti į lauką. Kol kas intensyviai dirbame ir švenčiame valstybines šventes.

Paminėjome Vasario 16-ąją, ruošiamės Kovo 11-ajai. Mūsų „Aušroje“ šie renginiai visados randa savo vietą. Nors skaitytojai vertina įvairiai: vieni sako, kad nėra prasmės aprašinėti minėjimus, kiti džiaugiasi suradę savo ar savo atžalos, švenčiančios Nepriklausomybės atkūrimo dieną, nuotrauką, aš manau, jog šios šventės mums labai svarbios ir iš dalies parodo mūsų bendruomenės būklę. Kita vertus, tikriausiai ateityje „Aušros“ žurnalas bus vienas iš išsamesnių šaltinių tiriant Lenkijos lietuvių bendruomenės kelią. Todėl gal verta jame atspindėti mūsų gyvenimą.

Dar kartą norisi priminti, kad iki kovo 11-osios – Lietuvių kalbos dienos. Kiekvienas individualiai pasirinkime, kaip tai paminėsime: gal atsisakydami į savo kalbą įterpti lenkiškus žodžius, paimdami į rankas lietuvišką knygą, nupirkdami savo vaikams lietuviškų žurnalų ar knygučių, žiūrėdami Lietuvos televiziją, telefono nustatymuose pasirinkdami lietuvių kalbą. O gal turite kitų pasiūlymų? Lenkijoje neseniai įkurtas Kalbų įvairovės institutas paskelbė projektų konkursą. Verta jame dalyvauti. Tokių institutų įkūrimas rodo, kad kalbų įvairovė yra vertybė – vadinasi, mūsų gimtoji kalba esanti vertybė ne tik mums, bet ir Lenkijai, Europai.

Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė