Lietuviškas vakaras Suvalkuose, 2018 m.

„Aušros“ inf.

Pastarajame „Aušros“ numeryje rašėme apie tautinių mažumų organizacijų padėtį koronaviruso pandemijos metu. Kai tautinių mažumų organizacijos finansuojamos pagal metinius projektus, negalint jų įgyvendinti, stringa finansavimas ir visa veikla. Taigi šiemet bent jau dalis projektų, kuriems skirtas finansavimas iš Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos, dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino negalės būti įgyvendinti. Lenkijos vyriausybės ir tautinių mažumų jungtinės komisijos tautinių mažumų pusė kreipėsi į Vyriausybę, kad ši imtųsi veiksmų, užtikrinančių tautinių mažumų kultūros funkcionavimą, išvis pakeistų Skaityti daugiau →

Punskas

Jurgita Stankauskaitė

Kažkur teko perskaityt, kad po mėnesio vyrai pamatys tikrą savo žmonų veidą, susituokusios poros išmoks kalbėtis ir klausytis, įsisąmonins materialinių dalykų bevertiškumą, mokysis mėgautis kiekvienu maisto ir gyvenimo kąsniu. Žmogus įvertins motinos įsčiose padovanotą laisvę.

Daugiau kaip prieš mėnesį prasmingai leidau laiką Seinų „Lietuvių namuose“. Įdomiai kalbėjausi su lietuviais apie išgyventą nepriklausomybės pasiekimo istoriją. Seiniškiai dalijosi savo patirtimi, susijusia su Lenkijos ir Lietuvos sienos stiprumo sutrupėjimu, atėjusia laisve ir suvaržymų pabaiga. Tuomet šmaikštavome apie pasaulyje dundančią pandemiją, nekalbėdami apie tai, kas gali būti po mėnesio. Sėdusi į automobilį, išsinešiau ant liežuvio pakibusį laisvės žodį, kuris tuomet atrodė toks tvirtas, jog nebūčiau pagalvojus, kad teks su ja varžytis, stoti akistaton su savo pačios sukurtu laisvės suvokimu. Po mėnesio laisvė nutįso kaip seilė. Iš naujo ją rankiojau ne mašinos ratuose, o dvasios variklio jėgoje.

Daugiau kaip prieš mėnesį apsilankiau pas stomatologą. Poteriavau, kad tai būtų pirmas ir paskutinis tą mėnesį pasimatymas su grąžtukais, plaktukais, kamščiukais Skaityti daugiau →

Vincas Baliūnas, Julija Baliūnaitė, Juozukas Jonas Baliūnas, motina Rožė Pečiulytė-Baliūnienė, Emilija Baliūnaitė ir Veronika Baliūnaitė apie 1933 m.

Ronaldas Jankauskas

Dar ir dabar atsimenu, kai būdamas šešerių metukų vieną dieną atsikėliau labai anksti, nes išgirdau, kad mano mama kalbasi su kažkuo mobiliuoju telefonu. Tuomet nesupratau, kodėl ji sparčiai apsirengė ir kažkur išvažiavo. Kas vyko po to, jau nedaug beprisimenu, bet niekada neužmiršiu tos akimirkos, kai ašarų pilnomis akimis dar kartą pažvelgiau į mano prosenelio karstą, supamą juodai apsirengusių žmonių. Tai buvo 2010 metų balandžio 29-oji. Skaityti daugiau →

Santaka KAUNAS

Jurgita Stankauskaitė

Skaitau: Milda gyvenime labiau vadovaujasi širdies nei proto balsu. Vertina pasaulį subjektyviai, primerkia akį svetimoms ir objektyvioms pažiūroms. Tai geras, bet bailus žmogus. Mildos vardo nešiotojų daugiausiai gyvena Latvijoje, o tokią pavardę turi nemažai svajonių šalies, Amerikos, piliečių. Lenkijoje Mildos vardas pasigirsta net viename populiariausių serialų. Peršasi išvada, kad šis vardas žinomas ne tik Baltijos šalyse. Jo skambesys aidi svetimuose kraštuose. Visiškai atsitiktinai mano žvilgsnį patraukęs vardas priminė nuostabiu žiedų grožiu apsipylusio Skaityti daugiau →

Mažieji suvalkiečiai. 2020 m.

Petras Maksimavičius

Mokytis verta. Norėti diskutuoti įvairiomis temomis – taip pat. Gyvename laikais, kai duomenys, žinios, jų patikimumas ir pasikeitimo jomis greitis netrukus bus didesnė vertybė nei naftos ar gamtinių dujų telkiniai. Žinios tampa vis didesne vertybe. Mąstau apie Lenkijos lietuvių bendruomenę ir bandau suvokti, kiek pasaulį ištikusi krizė gali neigiamai ar teigiamai paveikti mūsų gyvenimą. Klausimas rizikingas, nes keldami įvairias tezes ar darydami išvadas galime gerokai prašauti pro šalį. Vis dėlto pagalvokime, ar šis sunkmetis ilgainiui kaip nors papildomai paveiks lietuvių bendruomenės gyvenimą, ar tai nieko bendra neturi su tautiniais Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Nesitikėjome, kad taip ilgai teks gyventi keistą atsiribojimo gyvenimą. Vis dar kasdien su nerimu laukiame žinių apie užsikrėtusiųjų skaičių. Kiekviena informacija, kad sergamumo kreivė plokštėja, suteikia vilties. Lygiai akį patraukia kiekviena žinutė apie mokslininkų darbus ieškant skiepų ar veiksmingų vaistų. Apie vaistus galima ir nemažai straipsnių surasti. Tik vėliau kyla klausimas, ar tikrai jie veiksmingi, jeigu vis tiek daug žmonių miršta nuo šios naujos COVID-19 ligos. Pandemija pakoregavo mūsų visų gyvenimus ir planus. Jau lyg ir apsipratome su nauja tikrove, su būtinybe nešioti kaukę, išėjus į viešumą. Ir nors Seinų apskrityje nepatvirtinta Skaityti daugiau →

Šimtadienis, 2020; Virginijos Karčiauskienės nuotr.

2020 m. balandžio 24 d. Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus išleido 61-ąją abiturientų laidą. Mokyklą baigė 20 moksleivių. Jų auklėtoja Birutė Vaičiulienė moksleiviams skyrė šiuos žodžius:

 Brangūs Auklėtiniai!

Greitai prabėgo gražūs moksleiviški metai. Jau išeinat…

Vieną kelią iš šimto Jums teks pasirinkti – pasitart su širdim, apsispręst

ir drąsiai žengt gyvenimo savo sutikti. Skaityti daugiau →

Varšuva, 2020 m. balandžio 8 d.

Ponui Mariusz Kamiński,

Vidaus reikalų ir administracijos ministrui

Gerbiamas Ministre,

Su didėjančiu nerimu stebiu, kaip dėl SARS-CoV-2 (COVID-19) pandemijos Lenkijoje keičiasi socialinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Pokyčiai esą tiek įstatymais nustatytų apribojimų, tiek natūralaus žmonių, nuogąstaujančių dėl savo sveikatos ir gyvybės, elgesio pasekmė. Skaityti daugiau →

Koronaviruso pandemija iš esmės pakeitė visuomenės funkcionavimą, tuo pačiu ir tautinių, etninių mažumų bei bendruomenių, vartojančių regioninę kalbą, gyvenimą. Užsikrėtimo grėsmė ir Vyriausybės įvesti apribojimai paveikė veiklos galimybes kiekvienoje visuomeninio gyvenimo srityje, privertė ieškoti naujų aktyvumo formų, kurios leistų įgyvendinti pagrindines užduotis, būtinas individo ir visuomenės funkcionavimui. Visuomeninis gyvenimas tapo priklausomas nuo naujų procedūrų ir sąlygų, saugančių nuo pavojaus užsikrėsti. Skaityti daugiau →

Sąskrydis Burbiškėse

Irena Gasperavičiūtė

Atrodo, nebus nenukentėjusiųjų, gal išskyrus tik spekuliantus, kurie krauna pinigus iš keliskart pabrangusių dezinfekcinių skysčių, kaukių ar vienkartinio naudojimo pirštinių, tokiu netikėtu, nelauktu ir nenumatytu pandemijos laikotarpiu. Daug žmonių netenka darbo, verslininkai neribotam laikui uždaro savo įmones, kiti verčiasi, kaip gali, kad bent kiek palaikytų gyvybingumą ir nereikėtų atleisti darbuotojų. Tarkim, restoranai gamina maistą išsinešimui, bet tai tik lašas jūroje jų įprastinių pajamų. Institucijos bando ieškoti nuotolinio darbo galimybių. Mokyklos jau daugiau kaip mėnesį dirba tokiu būdu Skaityti daugiau →