„Aušros” inf.

LR konsulatas Seinuose širdingai kviečia į parodos, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui paminėti atidarymą.

Parodos atidarymas įvyks 2019 m. vasario 17 d. (sekmadienis) 14.00 val. Suvalkų kultūros centre (Papieżą Jana Pawła II g. 5).

Parodą parengė Trakų istorijos muziejus. Turinys parengtas lietuvių ir lenkų kalbomis, kad kuo platesnė visuomenė galėtų susipažinti su tarpukario Lietuvos laimėjimais ūkio, kultūros, meno, karybos, sporto ir kitose srityse. Dalis parodos skirta Seinų vyskupijos bei Seinų „Šaltinio“ spaustuvės istorijai.

Parodos atidarymo programoje numatytos proginės kalbos bei trumpa suvalkiečių parengta meninė programa.

Labai lauksime Jūsų Suvalkuose. Pratęskime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Suvalkuose ir populiarinkime mūsų garbingą istoriją.

PLAKATAS

This slideshow requires JavaScript.

Aušros inf.

LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Suvalkuose, kur susitiko su šio miesto prezidentu Czesław Renkiewicz bei vietos lietuvių bendruomene ir aptarė aktualius klausimus. Skaityti daugiau →

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

LLB valdybos pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

Jau 25-erius metus gyvuoja Lenkijos lietuvių bendruomenė – visuomeninė ir kultūrinė organizacija, kuri vienija visas mūsų krašto lietuvių draugijas, sąjungas, fondus bei priklauso pasaulio lietuvių šeimai – PLB. 1993 m. J. S. Paransevičiaus ir B. Makausko iniciatyva pradėjusi veikti LLB sėkmingai gyvuoja iki šių dienų. Palaiko ryšius su vietos organizacijomis ir įstaigomis, Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovais, pasaulio lietuvių organizacijomis. 2018 m. LLB tarybos posėdis buvo skirtas būtent 25-mečio paminėjimui. Įteikti padėkos raštai buvusiems ir esamiems valdybos ir tarybos pirmininkams.

Eiti LLB valdybos pirmininkės pareigas – didžiulė garbė, bet taip pat užduotis ir pareiga. Vadovauti visuomeninei organizacijai niekada nėra lengva, ypač tokiai, kuri neturi jokių finansinių šaltinių, atlieka labiau reprezentacinį, politinį vaidmenį. Dideli iššūkiai, kaip ir didelis noras juos pakelti, buvo stimulas pirmiems vadovavimo LLB valdybai metams. Daug darbų nuveikta, dar daugiau – ateity. Sparčiai keičiasi pasaulis, o su juo – ir mūsų bendruomenė. Tai, kas buvo aktualu prieš 25-erius metus, šiandien nebūtinai yra aktualu. Viskas įgauna kitas spalvas ir kitą pagreitį. Tačiau fundamentalūs dalykai išlieka – lietuvybės puoselėjimas ir toliau yra svarbiausias mūsų uždavinys ir pareiga. Skaityti daugiau →

PLB vėliava

Petras Maksimavičius

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovų ar kraštų pirmininkų suvažiavimuose neretai kildavo diskusijų dėl tolesnės Bendruomenės vizijos ir misijos. Visada, kai kalbos pakrypdavo šia linkme, atsirasdavo ir 1949 metais paskelbtos Lietuvių Chartos aktualumo klausimas.

Įdomu, kad diskutuoti apie tai dažniausiai ragindavo naujoji ir jaunoji emigracijos banga. Argumentai iš pirmo žvilgsnio būdavo gana įtikinami. Sakyta, kad jau laikas atsisakyti Chartos nuostatų, kadangi pasaulis nuo 1949 metų labai pasikeitęs. Teigta, kad šio istorinio dokumento nagrinėjimą reikėtų palikti istorikams, o jaunimui bandyti sukurti naują Bendruomenės veiklos ir išlikimo viziją. Tuo tarpu vyresnioji išeivijos karta, kuri dar dažnai atsiminė pokario Vokietijoje sukurtas pabėgėlių stovyklas, stengėsi slopinti jaunimo užmojus ir ragino įsiklausyti į tai, ką Bendruomenės nariams sako Chartos žodžiai. Pabrėždavo, kad nors ir praėjo tūkstančiai metų, katalikybė neatsisako dešimties Dievo įsakymų, kadangi juose surašyta paprastai ir aiškiai tai, kuo turi vadovauti katalikas, ir šios vertybės visą laiką išlieka aktualios. Skaityti daugiau →

Jurgita Stankauskaitė

Jurgita Stankauskaitė

Praeitame „Aušros“ numeryje (red. žr.: I dalis, II dalis) suglumino mane Petro Maksimavičiaus straipsnis „Spąstai“. Skaitant sakinį po sakinio, atrodė, kad kiekvienas žodis vis labiau mane gramzdina į kėdę. Tiesiogine to žodžio prasme. Jaučiau, kad kažkas mano krūtinę spaudžia ir verčia priimti atsakomybę už… šiuolaikinį gyvenimą. Sakytume: „Na taip, o kas kitas, jei ne mes patys sukūrėme tai, ką dabar turime?“ Nedrįstu ginčytis, tačiau be mūsų, yra tie – aukščiau, kurie verčia mus daryti vienaip, o ne kitaip, kad galėtume išlikti ir šiaip ne taip gyventi, ir… išgyventi.

Skaityti daugiau →

Julianna Vektoraitė Kuosienė ir Kastantas Kuosa (1934m.)

Gražina Kibyšienė

Kiekvieno gyvenimas įvairiaspalvis, spalvingesnis ir už pačią vaivorykštę. Kartais spalvos šiltos, šviesios, o kartais niūrios. Bet kaip jaučiamės laiminguose ar sunkiuose gyvenimo vingiuose, priklauso nuo mūsų pačių. Marytės Gibienės gyvenimas nelepino, bet didesnių nusiskundimų neišgirsi, akys spindi viltimi ir dabar, sveikatai sušlubavus, gulint Slaugos ir palaikomojo gydymo namų Seinuose lovoje. Ponios Marytės skaisčiame veide, papuoštame šypsena, nesimato priekaištų likimui, ji mielai kalbasi ir varto savo prisiminimų knygą.

Kur dabar mes, Gibai, gyvenam – buvo Vektorai. Mano dziedulis tai Adomas Vektorus (gim. 1854 m.) iš Burbiškių, o jo žmona tai Antanina Raudonavičūtė iš Žagarų kaimo. Jiej turėjo tris dukras: Onų, Marytį, Julį ir sūnų Vincų. Jų duktė Julė tai mano mama. Ji ištekėjo už Kastanto Kuosos iš Vidugirų (antros linijos), katris atėjo pas Vektorus in žantus.

Kap mano tėvai žanijosi, tai Vidugiruose statė akmeninį kryžų. Tai buvo 1934 m. Kryžų gal statė kovo mėnesį, o jiej žanijosi gegužės. Julė ir Kastantas Kuosai turėjo cik vienų dukrų Marytį – tai aš. Gimiau 1935 m. gruodžo 25 d. (pasi užrašyta 1936 m. sausio 2 d.). Aš nei dzienos nesimokinau lietuviškai. In mokyklų iš pradzų ėjau in Krasnavų, paskui laido in Vidugirus. Bet aš ca neturėjau ko daryc, nes daugiau mokėjau už kitus. Vėl grįžau in Krasnavų. Skaityti daugiau →

This slideshow requires JavaScript.

Silvija Liaukevičiūtė

Šimtadienis – tai šventė, tai galimybė abiturientams pabūti drauge. Šimtadienis – tai šimtas dienų iki didžiojo mūsų gyvenimo išbandymo. Šimtadienis – tai jausmas, kurį sunku apibūdinti, tai diena, kai veide tik šypsena. Skaityti daugiau →

Jurgita Stankauskaitė

Šio straipsnio pavadinimas verčia mane polemizuoti su pačia savimi. Padėti kitai gyvybei nėra sunku, bet kartu nelengva sukaupti savyje tiek drąsos, kad galėtume lyg ranka mostelėję ištiesti pagalbos ranką. Mes kaip ta laukinės gyvūnijos banda pavojų pamatę bėgame, kiek kojos neša, ir nesistengiame žiūrėti už savęs. Paliekame pagalbos besišaukiantį ir apsimetame, kad nieko nematome. Lekiam su sveikais ir gyvais. Visa kita lieka už mūsų. Tarsi nieko nebuvę.

Gali pasirodyti, kad purvinoj žemėj sustrigdau visus iki vieno, lyg būtume vieni kitų kopijos. Kopijų gamtoje nebuvo ir nebus. Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Sausis – nauji metai, nauji planai, naujos viltys… Dažniausiai žmogus planuoja ateitį, o gyvenimas viską sudėlioja pagal savo tvarką. Taip vyksta privačiame žmogaus gyvenime, panašūs dėsniai galioja ir visuomenėje. Tačiau vis tiek nė vienas nenorime būti vienadieniai, todėl stengiamės kaip nors pakreipti likimą kuria nors linkme.

Žiūrėkite, 2005 metais Berznyko kapinėse atsirado vadinamasis Panerių paminklas. Pamenu, nes tais pačiais metais buvo sutvarkyti Lietuvos karių kapai tose pačiose kapinėse, tuo pat metu augo „Žiburio“ mokykla Seinuose. Skaityti daugiau →

„Kultuvės” repeticija

Eugenija Pakutkienė

Žiemą ilgimasi saulės, pavasario, vasaros, žalumos. Nors praėjusi vasara buvo karšta ir sausa, bet kai žiema taip ilgai tęsiasi, ilgais ir tamsiais vakarais pagalvojus apie vasarą užklumpa ilgesys.

Seiniškių „Kultuvės“ vaidintojai intensyviai dirbo ištisus praeitus metus repetuodami ir paskui vaidindami.

Buvo ir kitokių šios grupės bei jai prijaučiančių žmonių veiklų. Nuo ankstyvo pavasario ruošdamiesi Velykų konkursui darėme darbus su siūlais, marginome margučius. Vėliau rinkome gražius augalus bei javų varpas ir kartu pynėme Skaityti daugiau →