Vasaris – toks metas, kai už lango saulė dar nevilioja laukan. Tačiau vis dar daug įvairių reikšmingų politinių ir visuomeninių įvykių. Neabejotinai pats svarbiausias ir visą pasaulį nustebinęs buvo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno vizitas Kijeve prieš pat karo Ukrainoje pradžios metines. Tai svarbus signalas visiems, ypač Putinui, kad ukrainiečiai nėra vieni, kad juos palaiko visas Vakarų pasaulis. Vėl prisiminti karo pradžioje reikšmingi Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio amerikiečiams ištarti žodžiai: „Man reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo.“ Išraiškinga laikysena.

Šių metų kovo 5-ąją vėl minime Maldos už lietuvius pasaulyje dieną. Ji visus kviečia pajusti ryšį su Tėvyne ir tarpusavio bendrystę, išlaikyti viltį, įsipareigojimą tiesai. Tą dieną melskimės asmeniškai, šeimose, parapijose, prašydami Dievo palaimos sau ir Lietuvai.

Šiais metais melsimės ypatingomis aplinkybėmis, kai Europoje tęsiasi Rusijos agresija prieš nepriklausomą Ukrainą. Laisvę mylintys Ukrainos žmonės sudeda didžiules aukas, bet jų ryžtas apginti savo šalį yra nepalaužiamas. Jų kova primena mūsų tautos nueitą kryžiaus kelią, patirtas kančias. Praėjusiame amžiuje daugeliui lietuvių teko tremtinių ir pabėgėlių dalia, o karo audros juos nubloškė į įvairius kraštus. Šiandien remdami ukrainiečius mes stipriname ir savo šalies saugumą. Nepavarkime melstis už juos ir teikti jiems pagalbą.

Viktorija Čerlionytė

Sausio 21-osios vakarą Punsko licėjaus sporto salėje vyko mūsų, abiturientų, pati iškilmingiausia šventė – Šimtadienis. Tai tikrai pats gražiausias ir įsimintiniausias vakaras kiekvieno licėjaus moksleivio gyvenime. Ši šventė visų pirma primena, jog baigiame dar vieną gyvenimo etapą. Belikus vos šimtui dienų iki brandos egzaminų ne kartą teko susimąstyti, kilo įvairiausi jausmai: jaudulys dėl to, jog netrukus išskrisime iš gimtojo krašto, baimė – ar išlaikysime egzaminus, liūdesys, kad taip greit prabėgo laikas. Atrodo, jog tik vakar būdami pirmokai atėjome į licėjų, nežinodami, ką atneš ateitis.

Šių metų vasario 16 dieną Vidugirių pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas minėjimas. Į šį renginį pakvietėme ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir kitus aplinkinių kaimų gyventojus. Miela, kad kartu švęsti atvyko ne vien mokinių tėveliai, seneliai, bet ir jų kaimynai bei mūsų mokyklos bičiuliai. Svečių krūtines puošė trispalvės, o veidus – šypsenos.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Atiduodame Jums į rankas trečią „Aušros“ numerį karo Ukrainoje metinių išvakarėse. Visi puikiai atsimename, kad prieš metus Putinui kaupiant kariuomenę prie Ukrainos sienų vis dar tikėjomės, kad karo nebus. Juk XXI amžius! Europa! Neišdrįs. Išdrįso.

Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė

Neseniai Varšuvoje išleista ir pristatyta knyga „Piliakalnis Eglinėje. Jotvingių centro gyvenvietė archeologinių ir gamtos tyrimų šviesoje“. Tai išsamus monografinis Eglinės gyvenviečių komplekse gautų archeologinių medžiagų tyrimas, kurį patys archeologai vadina esminiu įvykiu baltų archeologijoje. Knygos autoriai – Varšuvos Valstybinio archeologijos muziejaus Baltų skyriaus archeologai mgr. Gražina Ivanovska (Grażyna Iwanowska), mgr. Cezaris Sobčakas (Cezary Sobczak) ir dr. Marcinas Engelis (Marcin Engel). Ta proga kalbiname archeologą mgr. C. Sobčaką.

Petras Maksimavičius

Kartais tenka išgirsti klausimą, kiek mūsų lietuviškose mokyklose dirba mokytojų iš Lietuvos. Tiesą sakant, net nežinau. Žinau, kad ne tiek ir daug, kaip kam nors galėtų atrodyti. Klausimo esmė kita. Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje dar vyrauja įsitikinimas, kad jeigu Suvalkų krašte veikia lietuviškos mokyklos, tai neišvengiamai vaikus moko mokytojai, atvykę iš Lietuvos. Daugelis negali patikėti, kad tokia maža lietuvių bendruomenė pajėgi išugdyti mokytojus iš savo tarpo. Tačiau tie laikai pamažu baigiasi.

Birutė Burdinaitė-Ołów

Teresė: Sveika! Kuo geriausių Naujųjų!

Lina: Labas! Ir Tau! Ar linksmai juos sutikai?

Teresė: Taip, su geriausiais draugais visada būna smagu! O Tu?

Lina: Mes su draugu Naujuosius sutikome kitaip nei paprastai – kultūros centre, kur vyko klasikinės muzikos koncertas. Kultūros namų direktorius linkėjo, kad tą stebuklingą Naujųjų metų naktį visų širdys prisipildytų džiaugsmu, viltimi ir ramybe. Taip ir įvyko…

Teresė: Ar daug žmonių dalyvavo šventėje? Skaityti daugiau →

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvas

Lilija Valatkienė

2023 m. Lietuvoje istorinis įvykis – Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų.

Prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių.

Lemtingas kunigaikščio sapnas

Vilniaus teritorijoje žmonės gyveno nuo paleolito pabaigos. Tai buvo medžiotojai, atklydę į šią vietą paskui gauruotus raganosius Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Vilnius savo nepaprasta torto formos Kalėdų eglute signalizavo prasidėsiantį svarbaus istorinio įvykio – Vilniaus miesto pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, legendinio sostinės įkūrėjo, kitų Europos miestų gyventojams rašytuose laiškuose) – 700 metų jubiliejų. Šis įvykis kelia pasididžiavimą ne tik vilniečiams, bet visiems lietuviams. Todėl šiame „Aušros“ numeryje rasite trumpą Vilniaus paminėjimo istoriją.

Sausio antrojoje pusėje taip pat iškilmingai buvo minimas 1863 metų sukilimo (Lenkijos istoriografijoje vadinamo Sausio sukilimu) 160-asis jubiliejus. Skaityti daugiau →