Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Nepamenu, kas yra sakęs, kad viena mirtis – tai tragedija, milijonai – statistika. Šiandien skaitau, kad Lenkijoje vien per vieną dieną dėl Covid-19 pandemijos mirė 740 žmonių. Pasaulyje mirčių skaičius perkopė 3 mln. Mirimų pagreitis didėja. Tačiau per metus apsipratome su tokio pobūdžio informacija. Kol nesužinome, kad mirė mūsų giminaitis, kaimynas ar artimas pažįstamas, tokios žinios mus veikia kaip eilinės dienos informacijos. Toks yra žmogus…

Kartais atrodo, kad pandemija labiau mums trukdo dėl įvairių ribojimų: negalima nuvykti į užsienį atostogauti, negalima burtis, negalima Skaityti daugiau →

Pernykščio Motinos dienos koncerto akimirka – Virginijos Karčiauskienės nuotrauka

Jurgita Stankauskaitė

Prieš maždaug dvejus metus kalbėta apie 70-ąjį „Jotvos“ jubiliejų, buvo duodamos užuominos, kad pamaži jam ruošiamasi… Sambūrį sudaro įvairaus amžiaus grupės, kurios kiekviena ypatinga proga pasirodydavo scenoje. Pandemija sumaišė visas kortas. Nebus tokio tradicinio jubiliejaus, kokį anksčiau matydavome. Jau visus metus visi esame žymiai aktyvesni virtualiojoje erdvėje. „Jotva“ taip pat labiau gyva ten nei čia. Tačiau ji nepasidavė ir surado išeitį iš padėties. „Jotva“ savo gyvavimą jau švenčia! Labai įvairiai. Tiek ten, tiek čia, t. y. virtualiame tinkle ir scenoje. Apribojimai nemažai riboja, bet šokių repeticijos, pokalbiai, planavimai, organizaciniai darbai vyksta. Kaip ir kokiu būdu? Viską papasakojo choreografinio sambūrio „Jotva“ vadovė Kornelija Mauliūtė.

Jurgita Stankauskaitė: Ir vėl jubiliejus! Negaliu patikėti, kad praėjo penkeri metai nuo paskutinės grandiozinės „Jotvos“ šventės. Kas joje dalyvavo scenoje, tas žino, kad kitaip jos pavadinti negalima. Patirtis nepakartojama! Kiek repeticijų, pasiruošimo, muzikos, išlieto prakaito ir juoko… Ir vėl švenčiame! Bet. Visiškai kitaip. Dabar jotviečiai susitinka įvairiose erdvėse. Matau, kad kiekvieną savaitę sportuoja, užuot lieję prakaitą kultūros namų scenoje, bendrauja internetu, bet yra ir kita grupelė šokėjų, kurių jau nematom už užkulisių. Skaityti daugiau →

Rytis Motiejūnas

Keisti epidemijos metai netikėtai sklandžiai peršoko į 2021-uosius, kurie visiškai tokie patys. Dar prieš metus valdžia prašė pakentėti per šv. Velykas, kad galima būtų ramiai švęsti šv. Kalėdas. Tačiau užsidarymas po trumpo atokvėpio vasarą prasitęsė, štai mes jau ir antrąsias šv. Velykas iš eilės sutikome užsidarę, o Covid-19 galo kaip nematyti, taip ir nematyti. Pasaulį siaubia trečioji ar ketvirtoji banga, o horizonte grėsmingai šmėžuoja jau ne tik britiškos, bet kitokios, naujos koronaviruso atmainos.

Lenkijos valdžia paskelbė, kad trečiosios epidemijos bangos pikas bus per Atvelykį, o Lietuva kaip tik po šv. Velykų ėmė švelninti ribojimus. Optimistai džiaugiasi galima grėsmės pabaiga, pesimistai liūdnai krato galvas ir sako, kad po tokių ribojimų vėl sulauksime ligonių skaičiaus padidėjimo. Cinikai kikena, kad paskutinė ir pati baisiausia Covido atmaina vadinsis lietuviškąja… Skaityti daugiau →

iš: spis.gov.pl

Petras Maksimavičius

Prasidėjo visuotinis Lenkijos gyventojų surašymas. Jis privalomas. Vyriausioji statistikos įstaiga (GUS) paklaus mūsų, kur, su kuo ir kaip gyvename. Taip pat norės sužinoti, ar dirbame, kada ilgesnį laiką gyvenome užsienyje ir kurioje šalyje, kokį tikėjimą išpažįstame. Kaip ir prieš dešimt metų, būsime klausiami, kokia mūsų tautybė ir kokia kalba kalbame namuose. Taigi šis surašymas mums, kaip tautinės mažumos atstovams, svarbus. Tai supranta visos tautinės mažumos, todėl mobilizuoja savo narius Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šiandien, Atvelykio sekmadienį, kai rašau šį tekstuką, vėl kyla noras cituoti Donelaičio pavasario aprašymą. Tačiau dar neskubėkime džiaugtis atsibudusia saulele, mat orų prognozės nežarsto pažadų. Tačiau kaip bebūtų, po ilgai užtrukusio karantininio sėdėjimo namuose smagu lauke nors kiek pasidarbuoti. Nėra taip pat ko džiūgauti dėl atšildomo karantino, mat kol kas didesnių pasikeitimų nematyti. Tiesa, Lietuvoje šią savaitę jau leista judėti tarp savivaldybių. Stebint žiniasklaidą ir realų gyvenimą, galima prieiti prie išvados, kad kuo ilgiau užtrunka karantinas (juolab kai jis griežtas), tuo dažniau žmonės, išvarginti ilgalaikių Skaityti daugiau →

autorė: Julija Krakauskaitė

Jurgita Stankauskaitė

Rodos, taip neseniai varėme žiemą, o štai jau Velykos pralėkė. Po didelio susikaupimo ir ilgai trukusio pasninko šv. Velykos – džiaugsmo, atsigavėjimo šventė. Ji simbolizuoja augmenijos prisikėlimą, gyvybės, gamtos atgimimą. Šv. Velykos – Kristaus prisikėlimo diena, didžiausia pavasario šventė. Laukiame Kristaus prisikėlimo ir pavasario, saulės bei skambančių varveklių krištolo, pirmosios žolytės ir almančių upeliukų, vyturio giesmės ir pirmosios žibutės. Štai koks gražus tekstas pasitiko mane vieną ankstų rytą prieš pačias šių metų šv. Velykas. Tai vaikams paruošto Velykų šventės scenarijaus ištrauka, prasidedanti Velykės kalba. Širdį paglosto malonūs vaikystės prisiminimai, kai mokykloje susėdę Skaityti daugiau →

Prelato E. Putrimo velykinis palinkėjimas. Nuotrauka iš: www.lrt.lt

Jėzus „kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. (Iš Atvelykio sekmadienio Evangelijos, Jn 20, 27)

Tomas netikėjo apaštalų liudijimais, kad prisikėlęs Jėzus gyvas ir buvo tarp jų. Juk dažnai akys žmogų apgauna. Tomas sakė, kad netikės, kol savo akimis nepamatys ir kol piršto neįdės į Jėzaus šono žaizdą. O Jėzus Tomui atsakė: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29)

Skaityti daugiau →

Video kūrėjas „PewDiePie”. Nuotrauka iš youtube kanalo.

Petras Maksimavičius

Pasirodo, jie niekur nedingo. Jie kuo puikiausiai gyvena hibridiniame pasaulyje. Kas tas hibridinis pasaulis? Vaikai atsakytų angliškai – offline ir online. Iki galo to reiškinio paaiškinti nepavyks. Ne tik todėl, kad mes, vyresnioji karta, nelabai suprantame, kaip sparčiai keičiasi pasaulis, bet taip pat dėl to, jog net žymiausi tos srities mokslininkai dar tik bando prognozuoti, kaip gyvens dabartiniai paaugliai praėjus 10 ar 20 metų. Tačiau tam tikros tendencijos jau aiškios, todėl Skaityti daugiau →

Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Vėl per Velykas būsime uždaryti namuose? Dar ne taip seniai džiaugėmės Šengeno erdve ir galimybe laisvai judėti po Europą. Mūsų ryšiai su Lietuva tikrai buvo intensyvūs ir tapę vos ne kasdieniais. Taip pat nemažai mūsiškių dirba už vakarų sienos. Ir per Kalėdas, Velykas sugrįždavo namo susitikti su šeimomis. Šiuo metu judėjimas per sieną jeigu ne visai uždarytas, tai bent jau smarkiai apribotas. Žinoma, pandemija, karantinas, ribojimai. Lyg ir viskas aišku.

Norėtųsi tikėti, kad priimami sprendimai reikalingi, logiški ir paremti noru kuo greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Nesu sąmokslo teorijų Skaityti daugiau →

Paulius Širvys

Janina Macukonienė

2020-ųjų rugsėjo 6 d. sukako lygiai šimtmetis nuo garsaus ir daugelio numylėto poeto gimimo dienos. Iki šiol skamba Lietuvos televizijoje dainos iš įvairių programų, skirtų šiam jubiliejui paminėti, ir kitų dainuojamosios poezijos renginių, kuriuose gausu būtent Pauliaus Širvio eilių. Kodėl lietuviai, taip pat mūsų krašto, taip labai pamilo šio poeto eiles, kodėl jis buvo vertinamas kritikų ir mylimas visų žmonių, ypač jaunimo, bandysiu atsakyti šiam neilgam straipsnyje, skirtame poeto jubiliejui paminėti.

Apie P. Širvio poezijos populiarumą vaizdžiai byloja jo knygų paklausa. 1984 m. (praėjus penkeriems po rašytojo mirties) rinktinę „Ir nusinešė saulę miškai“ „Vagos“ leidykla išleido 50000 egz. tiražu. Nepaisant to, visos knygos labai greitai išnyko iš knygynų lentynų. (Palyginimui reikia pasakyti, kad dabar poezijos knygų tiražai dažniausiai skaičiuojami tik šimtais, o tų laikų populiariausios knygos galėjusios būti išleistos maždaug iki 20000 egz. tiražu.) P. Širvys buvo tapęs legenda, o poezijos mėgėjams ja pasiliko iki šiol.

„<…> visa poeto meninė jėga: atvirumas, nuoširdumas, didelė meilė žmogui, puiki, iš eilėraščio turinio išplaukianti liaudiška forma“, – rašo rinkinio „Ošia gimtinės beržai“ recenzentas J. Mackevičius, o poetas E. Matuzevičius prideda: „O brangiausia šioje knygoje turbūt tai, kad jauti, kaip betarpiškai prie tavo širdies Skaityti daugiau →