Kaip netikėtai šiais metais žiema buvo lengva, taip nejučia atėjo pavasaris – dar niekados taip šilta nebuvo prie paminklo Kampuočiuose minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Žiemos tautinės šventės paminėtos. Beje, dar kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Ja tapo knygnešių karaliumi laikomo Jurgio Bielinio gimtadienis.

Lietuvių bendruomenėje šis ankstyvas pavasaris labai aktyvus. Susitikimai, posėdžiai Varšuvoje, Vroclave, Lietuvos Seimo narių vizitas mūsų krašte, klausimai iš Vilniaus dėl mūsų krašto lietuvių kultūros padėties, reportažas per Lietuvos TV apie vadovėlių Lenkijos lietuvių mokiniams leidybą ir finansavimą, kovo pabaigoje vyks LR Seimo ir PLB komisijos posėdis. Čia etninėms žemėms atstovaujantis Jonas Vydra pristatys mūsų krašto kultūros ir paveldo klausimus. Be visų šių darbų, po truputį ruošiamasi 2026 m. Seinų kunigų seminarijos 200 metų jubiliejui. Idėjų gimsta daug, tačiau kviečiame ir Jus, mieli skaitytojai, įsijungti į šį procesą. Per paskutinį Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos posėdį įsikūrė Seinų kunigų seminarijos jubiliejaus minėjimo darbo grupė, kurios pirmininke išrinkta Onutė Nevulienė.

Taigi galima jai pateikti ir savo idėjas, pasiūlymus. Jau ruošiamės kitiems metams, o šiemet minime Lietuvos žymaus dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Ta proga ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją buvo pristatyta jo tapyba, o šiandien mūsų „Aušroje“ skaitykite apie patį menininką ir jo kūrybą Austėjos Jakubickaitės straipsnyje. Jei dar nesame aplankę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus Druskininkuose – puiki proga tai padaryti.

Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė

Vasario pabaiga – ūkininkams vis dar atvangos laikotarpis, o dirbantiems valstybinėse įstaigose, mokyklose ar kultūros centruose intensyvus darbas. Kol dar „saulė savo spindulį slepia“, institucijose verda darbas. Po kokio mėnesio vis sunkiau bus išlaikyti suoluose sėdinčių vaikų dėmesį. Tuomet verta pagalvoti apie tokius mokymo metodus, kur galima būtų išeiti į lauką. Kol kas intensyviai dirbame ir švenčiame valstybines šventes.

Paminėjome Vasario 16-ąją, ruošiamės Kovo 11-ajai. Mūsų „Aušroje“ šie renginiai visados randa savo vietą. Nors skaitytojai vertina įvairiai: vieni sako, kad nėra prasmės aprašinėti minėjimus, kiti džiaugiasi suradę savo ar savo atžalos, švenčiančios Nepriklausomybės atkūrimo dieną, nuotrauką, aš manau, jog šios šventės mums labai svarbios ir iš dalies parodo mūsų bendruomenės būklę. Kita vertus, tikriausiai ateityje „Aušros“ žurnalas bus vienas iš išsamesnių šaltinių tiriant Lenkijos lietuvių bendruomenės kelią. Todėl gal verta jame atspindėti mūsų gyvenimą.

Dar kartą norisi priminti, kad iki kovo 11-osios – Lietuvių kalbos dienos. Kiekvienas individualiai pasirinkime, kaip tai paminėsime: gal atsisakydami į savo kalbą įterpti lenkiškus žodžius, paimdami į rankas lietuvišką knygą, nupirkdami savo vaikams lietuviškų žurnalų ar knygučių, žiūrėdami Lietuvos televiziją, telefono nustatymuose pasirinkdami lietuvių kalbą. O gal turite kitų pasiūlymų? Lenkijoje neseniai įkurtas Kalbų įvairovės institutas paskelbė projektų konkursą. Verta jame dalyvauti. Tokių institutų įkūrimas rodo, kad kalbų įvairovė yra vertybė – vadinasi, mūsų gimtoji kalba esanti vertybė ne tik mums, bet ir Lenkijai, Europai.

Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė

Atėjus Sausio 13-ajai įžengiame į žiemos tautinių švenčių sezoną: Vasaio 16-osios laukimas, vėliau Kovo 11-oji. Kad tie minėjimai netaptų vien pareiga ir metų rutina, verta patiems pasiieškoti asmeninio santykio su Lietuva, su tuo, kas kiekvienam iš mūsų yra tautiškumas, patriotizmas, kur mūsų šaknys ir kiek mums svarbu, kad tauta toliau gyvuotų. Kai kas atsakymus į šiuos klausimus atsineša iš namų, bet kitiems prireikia viso gyvenimo, kad po ilgų paieškų sugrįžtų prie savo šaknų.

Štai kad ir mūsų „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka ilgai klaidžiojęs, kol išgyveno lūžį savyje ir tai pajutęs nusprendė darbu atpirkti savo paklydimo dienas. Neabejotinai atsipirko su kaupu. Bet yra ir tokių, kurie nusigręžia nuo savo tautos ir niekados nebesugrįžta…

Artėjant šv. Agotos dienai pateikiame Jums straipsnį apie duonos reikšmę žmogui, apie duoną kaip viso miasto simbolį, ne kartą išgelbėjusią žmones nuo bado mirties. Tiek istorijoje, literatūroje, net maldoje, tiek kasdieniuose papročiuose dar prieš pusamžį duonos reikšmė buvo visai kita. Šiandieną viskas pasikeitę – ypač požiūris į duoną. Vertybės keičiasi. Tad ar nesmalsu atsigręžti į gyvavusias tradicijas, papročius? Jie juk žmogaus kasdienybei suteikdavo sakralumo. Literatūros tekstuose duonos vaizdas ir ypač kvapas bei skonis idealizuojami. Šiandien, kai parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, pasiskaitai apie tą vaikystės duonos kvapą ir atrodo, kad visa ši diena niekuo jam neprilygs.

Beje, naudodamasi proga pateikiu Jums, mieli skaitytojai, mūsų kraštiečio – bubelioko poeto Albino Žukausko eilėraščio „Duona“ ištrauką. Ji temiškai labai artima.

Vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė

Vėl su viltimi pradėsime Naujuosius, laukdami, ką jie atneš mums. Mūsų bendruomenei besibaigiantys nebuvo blogi – daug kultūrinių įvykių, daug padarytų darbų. Tačiau jie atnešė ir pasikeitimų: Lietuvoje išrinkta nauja valdžia, pas mus keitėsi (nors ir ne visa) Lenkijos lietuvių bendruomenės valdyba.
Naujoji valdyba posėdžiavo jau du kartus. Kol kas entuziazmo netrūksta, jau suplanuoti artimiausi darbai, perspektyva per visą kadenciją irgi aiški: vienas iš didesnių darbų – rasti tinkamą ir atitinkantį suvalkiečių poreikius kultūrinės veiklos institucionalizavimo modelį. Tai buvo iškelta per rinkiminį Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdį. Bėda ta, kad Seinuose vis dėlto tokio tinkamo modelio kol kas nesurasta. Punsko lietuvių kultūros namai – vienintelė kultūros įstaiga mūsų krašte, kuri, galima sakyti, dirba be didesnių problemų. Jų savininkė – Punsko savivaldybė.

Tačiau pokalbius apie kitus kultūros centrus atidėkime ateičiai, kai jau atšvęsime šv. Kalėdas ir vėl sugrįšime į darbų rutiną.
Šiame „Aušros“ numeryje rekomenduoju paskaityti interviu su Alicija Juškiene, kuri pasakoja apie profesinį perdegimą ir aiškina, kokių priemonių imtis norint jo išvengti, pateikia nuorodas, kur ieškoti išsamesnės informacijos. Puiki tema – poilsis, mat gyvename jau švenčių laukimu. Jau languose dega žvakutės, parduotuvėse kvepia meduoliais. Tačiau ne blizgučiai ir ne kvapai kuria šventes, o gerumas ir meilė širdyse. Tad nestokokime vieni kitiems gerumo, gražių, palaikančių žodžių, juk meilė niekados neišsenka. Per šv. Kalėdas pajuskime tikrąjį džiaugsmą ir juo dalinkimės su kitais.

Gražių ir jaukių Jums švenčių.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Po dvylikos metų pertraukos šiandieną vėl su Jumis kalbuosi ne tik kaip redaktorė, bet ir Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė. Taip nusprendė sekmadienį (lapkričio 17 d.) vykęs Lenkijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Beje, pirmąkart rinkęs pirmininkę iš dviejų kandidačių.
Kaip ir sakiau Suvažiavimo dalyviams, pasižadu dirbti Lenkijos lietuvių labui, kad išsaugotume šiame krašte turimą didžiausią mūsų turtą – kalbą, kultūrą bei nepaprasto grožio švarią gamtą, kad jaunesnioji karta norėtų čia sugrįžti ne tik į svečius, bet visam laikui. Plačiau apie Suvažiavimą skaitykite tolesniuose šio „Aušros“ numerio puslapiuose.
Vieni svarbesnių prioritetų šios LLB kadencijos darbuose bus vienyti mūsų bendruomenę, ieškoti būdų, kaip į veiklą labiau įtraukti ūkininkus (valstiečiai juk XIX amžiaus tautos atgimimo pagrindas), rasti vietą LLB veikloje taip pat pensinio amžiaus žmonėms su jų išmintimi ir turima patirtimi, užmegzti ryšius su Lietuvos naująja valdžia ir neabejotinai sekti bei analizuoti lietuvių švietimo padėtį ir ypač pasikeitimus, padėti spręsti kultūros įstaigų problemas. Po metų minėsime Lenkijos tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymo priėmimo metines. Artimiausiu metu tikriausiai sugrįšime prie svarbių mūsų bendruomenei istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimo darbų.
Mieli skaitytojai, kreipiuosi į Jus, prašydama aktyviai dalyvauti Lenkijos lietuvių bendruomenės gyvenime. Šiemet minime Lietuvių chartos sukūrimo 75-metį. Raginu vadovautis jos nuostatomis. Jubiliejaus proga priminimui spausdiname šį svarbų dokumentą.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šiemet ruduo įdomus rinkimais. Lietuvoje ką tik susiformavo nauja valdančioji koalicija, dalijamasi portfeliais, diskutuojama. Laimėjusieji socialdemokratai jau nuo starto gavo pylos tiek nuo buvusiųjų valdžioje, tiek ir užsienio politikų dėl koalicijos su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ pasirašymo. Priminkime – R. Žemaitaitis teistas dėl antisemitinių pasisakymų.
Jau žinome, ir kas laimėjo rinkimus JAV, kas vadovaus ateinančius ketverius metus. Daug kas gąsdino, kad išrinkus respublikoną Donaldą Trumpą ateis griūtis. Ir štai amerikiečiai pasirinko – vis dėlto jiems Trumpo žadami sprendimai pasirodė patrauklesni. Panašu, kad nulėmė respublikonų požiūris ir pažadai dėl nelegalios migracijos nutraukimo. Kai kas pranašauja, kad Trumpo pažadas vėl padaryti Ameriką
stiprią ir galingą gali duoti naudos ir Europai. Ypač jei jis privers europiečius skirti didesnes sumas savo gynybai.
Lapkričio mėnuo – tai metas, kada prisimename anapus iškeliavusius savo artimuosius. Mūsų krašte nusistovėjusi tradicija paskirais metais mus palikusiuosius prisiminti per Vėlinių koncertus. Punske toks koncertas buvo surengtas jau 50-ąjį kartą. Pradininku laikomas Punsko lietuvių licėjaus mokytojas lituanistas Algis Uzdila, vėliau šią tradiciją perėmė Punsko lietuvių kultūros namai. Seinuose rengti
tokio pobūdžio koncertus pradėta kiek vėliau – atsiradus Seinų „Lietuvių namams“. Tai specifinę išraišką turintis žmonių susibūrimas, susitinkama su giminėmis, kaimynais prisiminti iškeliavusį vietos bendruomenės narį. Jo atminimas pagerbiamas eilėmis, jam uždegama žvakelė. Manyčiau, tai jaukus ir gražus paprotys – vienas iš būdų jungti bendruomenę.

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Grybų sezonas pasibaigė. Prasideda sniego ir šalčio metas. Atsukus laikrodžius žiemai tokie orai nenustebina. Tačiau prieš ateinant šalčiams reikėjo dalyvauti rinkimuose į LR Seimą. Šiandien balsai jau suskaičiuoti. Vieni džiaugiasi rezultatais, kiti liūdi, tačiau reikia pažymėti viena: į Seimą pirmąkart pateko Nacionalinio susivienijimo narys – vicepirmininkas Vytautas Sinica. Kuo tai svarbu? Manau, mums, gyvenantiems šalia Lietuvos ir ryšį su ja jaučiantiems dėl etninės kilmės, kalbos ir bendro istorijos bei kultūros paveldo, tai labai svarbu. Mat, galima sakyti, tai vienintelė partija, kuri kalba apie lietuvišką Lietuvą. Apie rinkimus plačiau skaitykite 26 psl.

Ruduo – tai toks metas, kai pasibeldžiame į jūsų namų duris, siūlydami užsiprenumeruoti „Aušrą“ ir kitus lietuviškus leidinius. Ačiū visiems, kas prenumeruojate ir remiate lietuvišką žodį.

Deja, šiais metais Seinuose žmonės negavo kai kurių „Aušros“ numerių. Kai kas informavo apie tai redakciją ir mes tada paklausėme paštą, ar tikrai pristatė leidinius prenumeratoriams į namus. Pasirodo, Seinuose keitėsi laiškanešiai ir buvo toks metas, kai laiku neatnešė žurnalų. Beje, bent jau tiems, kurie mus informavo apie problemą – leidinius pristatėme. Mūsų žiniomis, kai kas išvis negavo ir dėl to nenori prenumeruoti „Aušros“ kitiems metams. Kaip matote, ne dėl redakcijos kaltės taip atsitiko.

Beje, ateityje būtinai informuokite redakciją. Galima mums skambinti telefonu ar ateiti antradieniais į redakcijos skyrių Seinuose, „Lietuvių namuose“. Beveik visomis savaitės dienomis galima rasti mane Seinų „Žiburio“ mokykloje.

Kai išskrenda gandrai, iškart atsiranda ilgesys. Visi pajuntame tą tuštumą danguje ir pievose. Koks gyvenimas be jų? Ir nors atrodytų, kad tai smulkmena, bet ne – jie būtini mūsų kraštovaizdžiui. Ne tik jie, – visa, kas mus supa, sudaro mūsų namus. Vis dėlto šiame krašte gyvenančiųjų kasdienybė labai susijusi su gamta. Gal ne visada spėjame pasigrožėti mūsų aplinka, tačiau reikia pripažinti, kad retai kuris šiuolaikinis, XXI amžiaus, žmogus turi galimybę stebėti kieme gyvenančią gandrų porelę ar vakarais per pievą pukšintį ežiuką.