www.e-ausra.pl

Jubiliejai – tai tik skaičiai, jie nieko nereiškia, liudija vien apie praeitį, bet nenusako ateities. Yra taip manančiųjų. Esą ir tokių, kurie mano, kad gyventi reikia tik šia diena – nei praeitis, nei ateitis neegzistuoja. Gal kalbant apie gyvenimo buitinį lygmenį galima taip žiūrėti, bet jei į žmogų žvelgiame kaip į sudėtingą visuomeninę būtybę, šitaip vertinti pasidaro primityvoka. Kalbu apie konkrečius skaičius: 200 – Seinų kunigų seminarijai, 120 – Seinų „Šaltinio“ spaustuvei, 110 – Vidugirių mokyklai, 75 – „Jotvai“, 70 – Punsko lietuvių kultūros namams, 70 – Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjui, 60 – „Klumpei“, 25 – „Vyčiams“. Čia ne šiaip sau skaičiai. Tai liudijimai apie šį kraštą ir jo žmones, bet, mano galva, tai ir nuoroda į ateitį. Ar tikrai mes esame įgalioti keisti per šitiek metų besikuriančią istoriją, kurią (kuo galėsite įsitikinti skaitydami straipsnį apie konferenciją, skirtą Seinų kunigų seminarijai) vertinama kaip aukščiausio lygio žmonių gebėjimą skirti savo gyvenimus Lietuvos valstybės kūrimui, aukotis dėl jos. Taigi jubiliejai tam ir yra, kad iš jų pasisemtumėme. Kartais pagalvoju, ar mes mokyklose pakankamai vaikus supažindiname su šio krašto praeitimi, ar pakankamai parodome jo grožį ir įkvepiame suvokimui, kad savas dūmas gražesnis už svetimą ugnį. Ne kartą minėjau, kad mūsų kraštas istorijos tėkmėje susiformavo unikalus savo žmonėmis, tradicijomis, tarme, gal net mąstymo būdu ir elgsena. Žmones, kaip ir augalus, formuoja mikroklimatas – kuo jis sudėtingesnis ir specifiškesnis, tuo visuomenė įdomesnė. Minėdami jubiliejus stenkimės ne žiūrėti į juos paviršutiniškai, kaip į dar vieną progą švęsti, bet surasti juose gilesnę prasmę.

Irena Vilimienė

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, LR Seimo narys Vytautas Sinica, viešėdamas Punske, susitikimą su jaunimu pradėjo komplimentu mūsų kraštui, sakydamas, kad išsaugoti savo kalbą, kultūrą svetimoje šalyje itin sunku ir pavyksta tai padaryti geriausiu atveju iki trečiosios kartos. O šis kraštas yra išimtis. Tai fenomenas, kad čia lietuvių kalba vis dar gyva. Štai Punsko licėjus, Punsko lietuvių kultūros namai šiemet švęs 70 metų jubiliejų ir vis dar yra ir mokinių, ir kultūros puoselėtojų.

Malonu girdėti tokį pagyrimo ir pripažinimo žodį. Tiesą sakant, tai ne atsitiktinumas, kad šis kraštas vis dar neprarado savo tapatybės. Tarpukario mūsų krašto inteligentai (kurių atminimu gal ir per mažai rūpinamės) Juozas Vaina, Jonas Pajaujis, Jonas Stoskeliūnas, Juozas Maksimavičius ir kiti, atskyrus Lietuvą geležinėmis vielomis nuo mūsų, čia kūrė kultūrinę Mažąją Lietuvą, su lietuviškomis mokyklomis, kultūros namais, organizacijomis, šv. Mišiomis, leidiniais. Buvo suorganizuota taip, kad visas žmogaus dvasinis gyvenimas galėjo būti užtikrintas gimtąja kalba. Taigi ta mūsų krašto istorijos tėkmė nebuvo savaiminė, o sąmoningai pasirinkta.

Kartais tenka išgirsti klausiant, ar tikrai tradicinė (sakykim, kultūros namų) veikla pasiteisina, ar ji atitinka šiandienos jauno žmogaus poreikius. Manau, kad tikrai taip. Punske yra nemažai jaunų šeimų, kurios sugrįžo čia gyventi vien tam, kad vaikus leistų į lietuviškas mokyklas, kad jie galėtų šokti vaikų liaudies kolektyvuose, kad dalyvautų „dainorėlių“ konkursuose – vadinasi, tų tarpukario inteligentų idėjos pasiteisino. Belieka mums visiems pribręsti, kad suvoktume savo tapatybę kaip vertybę.

Irena Vilimienė

Bešylantys orai jau greitai kvies mus laukan žemėje pasikapstyti ir laukti besikalančių daigų. Smagu stebėti pavasario kerojimą. Ir ypač žalumą – ji tokia sodri ir tyra!

Visuomenėje šiuo metų laiku kiek ramybės, nors neapsnūstama, darbų irgi pakankamai. Štai balandžio 9 d. pas mus lankėsi svečiai iš Balstogės: vaivados įgaliotinis tautinių mažumų klausimais Artur Konopacki ir Palenkės vaivadijos seimelio narys, Palenkės vaivadijos tautinių mažumų komisijos pirmininkas Igor Lukašuk. Apie jų vizitą ir aptartus klausimus pateikiame atskirą informaciją. Tačiau reikia pabrėžti, kad šiuo metu Lenkijoje ruošiamasi keisti Tautinių ir etninių mažumų įstatymą, todėl verta pagalvoti, kokių pakitimų tikėtumės mes, lietuviai. O jei tikėtumės pakitimų – tai reikia patiems juos ir pasiūlyti.

Balandžio 20 d. sulauksime kitų svečių – šįkart iš Lietuvos. Punske lankysis LR Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica. Rengiamas viešas susitikimas su juo Punsko viešojoje bibliotekoje 16.30 val.

Tiek mūsų politinėje padangėje. O kultūros srityje naujienų žymiai daugiau. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija surengė kasmetinę Velykinę parodą, Seinuose balandžio 15 d. Lenkijos lietuvių draugija rengia Vaikų teatrų festivalį, 25 d. Seinų „Lietuvių namuose“ vyks jau 5-oji lietuvių liaudiškos muzikos ir šokių šventė „Subatos vakarėlis“, Punskas ruošiasi dviem reikšmingiems jubiliejams: Punsko Kovo 11-osios licėjaus ir Punsko lietuvių kultūros namų 70 metų minėjimams. Seinų „Lietuvių namai“ jau pradėjo darbus, susijusius su Seinų kunigų seminarijos 200-osiomis metinėmis. Dalyvaukime, būkime aktyvūs!

Irena Vilimienė