Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena. O laikotarpis nuo vasario 16 iki kovo 11 d. laikomas Lietuvių kalbos dienomis. Nepraleiskime šio laikotarpio nepastebimai. Kaip kiekvienas galėtume jį paminėti? Visai paprastai – nesunkus, bet prasmingas darbas būtų bent šiomis dienomis skirti daugiau dėmesio savo kalbai: skaitykime lietuviškas knygas, klausykimės laidų, žiūrėkime filmus lietuvių kalba, venkime barbarizmų savo kalboje. Taip parodysime savo vaikams, kad gimtoji kalba svarbi, vertinga, ją reikia visų pirma vartoti. Mes ta proga siūlome pasiskaityti mūsų krašto kalbininko, buvusio VU ir VGTU dėstytojo, vertėjo Kazio Linkos svarstymus apie gimtąją tarmę ir bendrinę kalbą, apie kalbos kultūrą.

Žinoma, šiame „Aušros“ numeryje rasite Vasario 16-osios minėjimų atspindžius. Punsko kultūros namuose vis dar trūksta žiūrovams sėdimų vietų minint valstybines šventes, o minėjime dalyvavę Palenkės vaivadijos seimelio nariai Valdemaras Kvaterskis su žmona ir Igoris Lukašukas negalėjo atsigėrėti mūsų jaunimo šokiais, dainomis ir visų pirma jo gausa.

Taip pat spausdiname Lenkijos vyriausybės bei tautinių ir etninių mažumų bendrosios komisijos pirmininko Gžegožo Kuprianovičiaus kalbą, pasakytą susitikime su prezidentu Karoliu Navrockiu. Tai jau tradiciniu tapęs renginys, kai valstybės galva pasikviečia tautinių mažumų atstovus naujametiniam pokalbiui. Beje, minėtoji Komisija šiuo metu yra svarbiausia tautinėms mažumoms atstovaujanti institucija.

Atėjus gavėnios laikotarpiui, kai ribojamos pramogos, yra metas apsvarstyti savo vertybes, veiklos prasmę. O būtent tuo laikotarpiu ir švenčiame Lietuvos valstybines šventes.

Irena Gasperavičiūtė