Vasara paprastai praskrieja nepastebėta. Birželis paliko mus įkaitusius nuo tropinio karščio, o liepa pasitiko gaiviu oru, šiek tiek per ilgai užtrukusiu, kad jau spėjome pasiilgti saulės spindulių. Dėl nesiliaujančio lietaus jau ir ūkininkai skundžiasi negalį šienų suvežti. Žodžiu, orų nepasirinksi, kas jau duota, tą turi. Tik giedant Lietuvos himną lietus atsitraukė ir leido netrukdomai žmonėms sueiti draugėn.

Mes, Lenkijos lietuviai, vasaros pradžią praleidome bešvęsdami didžiuosius Punsko jubiliejus – Lietuvių kultūros namų ir Kovo 11-osios lietuvių licėjaus 70-mečius. Dabar galime šiek tiek pailsėti ir palengva ruoštis kitoms šventėms – Žolinėms ir Seinų kunigų seminarijos jubiliejui.

Vasarą verta pailsėti. Taigi stabtelėkime ir bent kuriam laikui pasislėpkime nuo to nuolatinio skubėjimo, atsakomybės, kasdienio įsipareigojimo anksti keltis ir kalnus nuversti. Stabtelkime, kad spėtume pamatyti kitą žmogų, paimti jį už rankos ir pabūti kartu stebint lenktyniaujančias ežero bangeles ar šuoliuojančius žiogelius. Tokiems užsiėmimams šiandien mes mažiausiai turime laiko. Žmogui, kaip ir žemei, reikalinga atvanga. Pamenu, kad Marius Katiliškis taip yra rašęs  apie žemę, kuriai būtina pailsėti. Tad bent vasarą leiskime sau pamatyti mus supantį pasaulį. Taigi suspėkime prisiskinti liepžiedžių kvapo, ramunėlių baltumo, čiobrelių ir mėtų gaivos, kad vėl žiemą galėtume džiaugtis vasaros gėrybėmis.

O šiame „Aušros“ numeryje – dar darbingų mokslo metų aidai iš mokyklų, Punsko lietuvių kultūros namų ir Kovo 11-osios licėjaus jubiliejų tranki muzika.

Geros Jums vasaros ir smagių akimirkų su „Aušra“!

Irena Vilimienė