Kiekvienas metų laikas turi savo žavesio. Rugsėjis svaigina miškais, pilnais grybų – socialiniuose tinkluose demonstruojamos baravykų kolekcijos, smagu akį paganyti, o dar smagiau pasivaikščioti po mišką. Tikrai gamtoje geriausiai pailsi tiek protas, tiek kūnas, tiek siela.

Tačiau sugrįžkime prie mūsų bendruomenės reikalų. Tikriausiai jus pasiekė žinia, kad kažkas keičiasi „Aušros“ leidykloje – ne vienas juk matėme skelbimą internete apie ieškomą kandidatą į leidyklos direktorius. Taip, išėjus ligšioliniam direktoriui į pensiją, ši įmonė liko be valdybos ir iki šiol neatsirado norintysis perimti minėtą funkciją bei tęsti darbą. Įmonė negali egzistuoti be valdybos, taigi panašu, kad Punsko „Aušros“ leidyklą reikės likviduoti. Tačiau tai niekaip nepaveiks „Aušros“ žurnalo. Jo leidėja yra Lenkijos lietuvių draugija, ne leidykla. Leidykla teikė spausdinimo paslaugą. Neaišku, iki kada dirbs spaustuvė, tačiau negalėdami spausdinti Punske, ieškosime šios paslaugos kitoje vietoje. Tiek informacijos, norint išvengti nesusipratimų. Mūsų žurnalas bus leidžiamas ir toliau, taigi raginu priimti jaunimą, greitai ateisiantį užrašyti „Aušrą“, ir ją užsiprenumeruoti. Taip pat kitus LLD leidinius – „Aušrelę“ ir „Suvalkietį“.

O šiame „Aušros“ numeryje siūlau pasiskaityti lietuvių organizacijų susirašinėjimą su Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininku arkivyskupu Tadeuszu Wojda. Tai nėra skundimas, tai nuoširdus savo teisių ir lietuvių tautinės mažumos pozicijos išsakymas. Nors arkivyskupo atsakymas į raštą ir ganėtinai lakoniškas, bet pagarbus ir pripažįstantis lietuviams priklausančią teisę. Įdomių akimirkų su „Aušra“!

Irena Vilimienė