Gyvename tokiais laikais, jog mūsų protėviams net nesisapnavo, kad šiame regione taip gerai gyvensime. Pripažinkime: daugumai sekasi tikrai neblogai. Po karo mūsų tėvai ar seneliai turėdavo sukti galvą, ką į puodą įdėti, kad sotūs sulauktų pavasario, o mums jau to daryti nereikia. Dar lieka kokiam prašmatnesniam baldui ar šiltoms atostogoms. Tik tas geras gyvenimas neatleidžia mūsų apskritai nuo mąstymo. Šiandien didžiausias rūpestis – daryti viską, kad kaimynė iš rytų neužeitų ir nesugrąžintų mūsų gyvenimų į anuos laikus. Juk visi girdime ir matome, kas vyksta Ukrainoje.

Pastaruoju metu gyva problema arti mūsų – Kapčiamiesčio poligonas. Visi diskutuoja, tarytum karo ekspertai būtų, dauguma žino, ar reikia, ar nereikia čia poligono. O gal paprasčiausiai reikėtų pasitikėti tikrais karybos profesionalais ir tuo, ką jie daro. Pagal gyventojų tankį Lietuvos teritorijoje Kapčiamiesčio apylinkės vienos rečiausiai gyvenamų. Beje, istorija ne kartą yra mus pamokiusi, ką reiškia kaimynė iš rytų, o tam ir mokomės istorijos, kad darytume išvadas. Juk rusai nesikeičia per šimtmečius – ir tai akivaizdžiai rodo jau ketverius metus nuo vasario 24-osios.

Seinų apskrities taryba pasisakė prieš poligono kūrimą prie Kapčiamiesčio. Tiesą sakant, nesuvokiamas toks vienbalsis sprendimas. Negi manoma: „Užmerksiu akis ir problema neegzistuos“? Na, nesame maži vaikai. Mes, Lenkijos lietuvių bendruomenė, remiame Lietuvos saugumo ir gynybos iniciatyvas. Ir kažkur sklandančios kitokios informacijos – nėra visų lietuvių, juolab lietuvių organizacijų, pozicija. Nebent privati nuomonė.

Irena Gasperavičiūtė