Mieli skaitytojai!

Mieli skaitytojai!

Seinų kunigų seminarijos 200 metų jubiliejaus renginys sėkmingai jau praeity. Ruošėmės jam beveik dvejus metus. Priminkime, kad LR Seimas 2026-uosius buvo paskelbęs Seinų kunigų seminarijos metais. Dar pavasarį Seimo narys Vytautas Sinica Seime buvo surengęs konferenciją ta tema. Vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose pateikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai bei Globalios Lietuvos programai ir gavo finansavimą projektui, kurio kulminacija, t. y. jubiliejui paminėti skirta konferencija, įvyko spalio 17 d. Apie tai išsamiau atskirame straipsnyje. Prie minėjimo prisidėjo LR ambasada Lenkijoje, kuri su Trakų muziejumi parengė laikinąją parodą. Tačiau svarbiausia – kokia Seinų kunigų seminarijos reikšmė mums ir visai Lietuvai?

Seinų kunigų seminarija pritraukė Suvalkijos valstiečių sūnus, kuriuos ypač XIX amžiaus antrojoje pusėje pasiekė atgimimo idėjos, jie įsijungė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, baigę seminariją ne vienas iš jų tapo Lietuvos valstybės kūrėjais, kultūros nešėjais. Galima būtų išvardyti ne vieną žinomą pavardę, tačiau palikime tai konferencijos dalyviams, kurių pranešimus spausdinsime šiame ir kituose „Aušros“ numeriuose.

Manau, kad praeitis daro didesnę įtaką visuomenei, nei įsivaizduojame – tai tęstinumo pajutimas, kad nesi tuščioje vietoje, kad seminarijos sienos prabyla į tave labai konkrečiais Vinco Mykolaičio-Putino ar Vinco Kudirkos žodžiais. Čia gyvenančius žmones ne tik praturtina buvusių klierikų, vėliau tapusių politikais, visuomenininkais, dvasininkais, pavyzdys, bet ir įpareigoja, o ne kartą tampa kelrodžiu jų pačių gyvenime, taip suteikdamas išskirtinės prasmės.

Irena Vilimienė

Parašykite komentarą